Medikai perspėja: ne pats gripas, o klastingos jo komplikacijos užpildo ligoninių palatas

Nors gripas – dažniausiai ambulatoriškai gydoma virusinė infekcija, sunkiai sergantys pacientai neretai gydomi ir ligoninėje. Per šių metų sausio mėnesį (iki 28 d.) Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus Molekulinėje laboratorijoje buvo diagnozuoti 78 virusiniai susirgimai pacientams, gydytiems ligoninėje. Iš jų nustatyti 56 A tipo gripo viruso atvejai, 2 COVID-19 atvejai, respiracinis sincitinis virusas (RSV) diagnozuotas 7 pacientams, rinovirusas (HRV) – 9 pacientams, po 2 atvejus sudarė paragripo (HPIV) ir adenovirusų (AdV) infekcijos.

Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia būtent dėl gripo komplikacijų. Šiuo metu iš 44 vaikų, gydomų Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriuje, beveik pusė pacientų gydoma dėl gripo komplikacijų.

Skyriaus vedėja Indrė Stankevičienė pasakoja, kad dažniausiai po gripo vaikams išsivysto plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas – tai vienos pavojingiausių komplikacijų, kurios gali progresuoti labai greitai. Plaučių uždegimui būdingi šie simptomai: stiprus kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, aukšta temperatūra, ryškus silpnumas. Vaikams ir nusilpusio imuniteto žmonėms dažnai pasireiškia sinusitas, sukeliantis veido skausmą ir spaudimo jausmą.

Otorinolaringologė Jolita Stankevičienė atkreipia dėmesį, kad į Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus Konsultacijų poskyrį dažnai kreipiasi ir vaikai, ir suaugusieji, kuriems po gripo pasireiškia kraujavimas iš nosies, nustatomi neuritai – klausos nervo pažeidimai, bei otitai. Otitas – dažna gripo komplikacija, ypač dažnai pasireiškianti vaikams (iki 20 proc. atvejų). Ji atsiranda virusui pažeidus nosiaryklės ir ausies trimito gleivinę. Pagrindiniai šios komplikacijos simptomai yra stiprus ausies skausmas, prikurtimas, pakilusi temperatūra. Gydymui dažnai skiriami antibiotikai arba nuo uždegimo vartojami lašai.

Retos, bet sunkios gripo komplikacijos

Medikai pabrėžia, kad pasitaiko ir retesnių, tačiau labai sunkių gripo komplikacijų. Nors trombocitų kiekio sumažėjimas (trombocitopenija) nėra tarp dažniausiai minimų gripo komplikacijų, medicininiai tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp sunkios gripo formos ir mažėjančio trombocitų kiekio kraujyje.

Retais atvejais virusinė infekcija gali laikinai sutrikdyti trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Kuo sunkesnė gripo eiga, tuo didesnė trombocitopenijos rizika. Mažas trombocitų skaičius gali būti blogos prognozės ženklas hospitalizuotiems pacientams. Todėl, pastebėjus po gripo atsiradusias neaiškios kilmės mėlynes, dažnesnį kraujavimą iš dantenų ar nosies, patariama nedelsti ir kreiptis į medikus bei atlikti bendrą kraujo tyrimą.

Žmonėms, sergantiems astma, cukriniu diabetu ar širdies ligomis, gripas gali pabloginti bendrą būklę ir apsunkinti pagrindinės ligos gydymą. Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas teigia, kad daugumą į skyrių guldomų pacientų, sergančių gripu, sunkina ne tiek pati infekcija, kiek senyvas amžius ir gretutinės ligos: astmos, cukrinio diabeto paūmėjimas.

Gripas neretai gali sukelti ir dehidrataciją, kuri ypač pavojinga mažiems vaikams bei senjorams, nes jų organizmas greitai netenka skysčių. Tarp pavojingiausių gripo komplikacijų medikai mini širdies raumens uždegimą (miokarditą), smegenų uždegimą (encefalitą), sepsį.

Gydytojai įspėja, kad gripo komplikacijų rizika išlieka net ir susilpnėjus ūmiems ligos simptomams. Norint išvengti sunkių pasekmių, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą iki visiško pasveikimo. Po sunkios ligos svarbu sutelkti dėmesį į organizmo stiprinimą: vengti pervargimo ir streso, rinktis visavertį, vitaminingą maistą.