Ilgaamžiškumo tyrėjas pasidalijo paslaptimi, ką rytais valgo tie, kurie sulaukia šimto metų

Paskelbė Sandra Vilčiukaitė
Paskelbta

Ilgaamžiškumo tyrėjas pasidalijo paslaptimi, ką rytais valgo tie, kurie sulaukia šimto metų
Pirmaujantis ilgaamžiškumo tyrėjas Denas Bütneris, daugelį metų nagrinėjęs vadinamąsias „Mėlynąsias zonas“, atskleidė netikėtą pusryčių paslaptį. Šiuose pasaulio regionuose žmonės gyvena gerokai ilgiau nei vidutiniškai, o jų kasdieniai įpročiai, pasak eksperto, turi didžiulę reikšmę sveikatai ir gyvenimo trukmei.

Tyrinėdamas šių vietovių gyventojų mitybą ir gyvenimo būdą, Bütneris pastebėjo aiškų dėsningumą. Ilgaamžiškumo paslaptis ryte slypi ne kiaušiniuose su šonine ar saldžiuose dribsniuose, o paprastuose, augalinės kilmės ir skaidulinių medžiagų gausiuose pusryčiuose.

Pasak jo, „Mėlynųjų zonų“ gyventojai dienos nepradeda nuo vakarietiškiems pusryčiams būdingų patiekalų. Vietoje cukraus ir sočiųjų riebalų jie renkasi sūrų, sotų ir organizmą palaikantį maistą, kuris užtikrina stabilų energijos lygį iki pat pietų.

Vienas dažniausių pusryčių variantų šiuose regionuose yra pupelės su ryžiais. Šis derinys daugelį amžių sudaro kasdienės mitybos pagrindą ir aprūpina organizmą augaliniais baltymais bei skaidulomis, kurios ilgam suteikia sotumo jausmą ir padeda palaikyti sveiką virškinimą.

Kitas populiarus pasirinkimas – avokadas ant viso grūdo skrebučio. Toks pusryčių derinys suteikia organizmui naudingųjų riebalų, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, o viso grūdo produktai papildo mitybą svarbiomis skaidulinėmis medžiagomis.

Kai kuriose „Mėlynosiose zonose“ diena pradedama net sriuba. Pavyzdžiui, minestronė, gausi daržovių ir ankštinių augalų, laikoma puikiu vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltiniu. Tokie pusryčiai neapsunkina organizmo, bet kartu suteikia ilgalaikės energijos.

Denas Bütneris pabrėžia, kad ryto mityba turėtų būti orientuota į skaidulines medžiagas. Augaliniai pusryčiai padeda išvengti staigių cukraus šuolių kraujyje ir palaiko sotumą, todėl sumažėja poreikis užkandžiauti dar prieš pietus.

Tyrėjas pateikia ir kitų kultūrų pavyzdžius. Japonijoje tradiciniai pusryčiai dažnai susideda iš ryžių, miso sriubos ir nedidelio baltymų kiekio, pavyzdžiui, žuvies ar fermentuotų produktų. Graikijos Ikarijos saloje rytais valgomi paprasti augaliniai produktai, alyvuogės, daržovės ir viso grūdo kepiniai.

Anot Bütnerio, visus šiuos regionus vienija tas pats principas. Ten, kur žmonės dažnai sulaukia 100 ir daugiau metų, pusryčiai yra sūrūs, neperdirbti ir kupini skaidulinių medžiagų, kurios palaiko organizmą nuo pat ryto.

Ekspertas ragina pergalvoti įprastus pusryčių pasirinkimus ir bent dalį dienų pradėti augaliniu maistu. Pupelės su ryžiais, avokadas ant skrebučio ar net dubenėlis daržovių sriubos gali tapti paprastu, bet reikšmingu žingsniu link geresnės savijautos ir ilgesnio gyvenimo.

Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi technologijų raida, skaitmeninėmis tendencijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui, nes tikiu, kad supratimas apie šiandien kuriamas inovacijas padeda geriau numatyti rytojaus pokyčius. Savo tekstuose siekiu sujungti technologinius sprendimus su platesniu kontekstu – ekonomika, visuomene ir žmonių įpročiais. 

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas