Šios 4 populiarios treniruočių rūšys gali atnešti ne sportišką kūną, o nepakeliamą galvos skausmą

Svarbu suprasti, kokios priežastys lemia šią būklę ir kuriuos pratimus ar treniruočių įpročius vertėtų vertinti atsargiau.

Galvos skausmas dažniausiai pasireiškia po intensyvaus fizinio krūvio, pavyzdžiui, bėgimo, didelių svorių kilnojimo, važiavimo dviračiu ar plaukimo. Tokios veiklos metu suintensyvėja kraujotaka galvos srityje, o kraujagyslės išsiplečia, kad užtikrintų didesnį kraujo pritekėjimą.

Šis procesas kai kuriems žmonėms gali sukelti spaudžiantį arba pulsuojantį galvos skausmą.

Fizinio krūvio sukelti galvos skausmai gali būti dviejų tipų. Vieni pasireiškia fizinio krūvio metu arba iš karto po jo ir dažniausiai praeina savaime. Tokie skausmai paprastai nėra susiję su rimtomis ligomis.

Kiti galvos skausmai yra retesni ir gali būti susiję su tam tikromis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, širdies ar kraujagyslių ligomis, todėl jiems reikalingas didesnis dėmesys.

Svarbus veiksnys yra ir skysčių trūkumas. Sportuojant organizmas netenka daug vandens, ypač intensyvių ar ilgų treniruočių metu. Jei skysčiai nėra pakankamai atstatomi, gali išsivystyti dehidratacija.

Dehidratacija pati savaime dažnai sukelia galvos skausmą ir gali sustiprinti jau egzistuojančius skausmus, kurie yra jautrūs skysčių balansui organizme.

Dažniau galvos skausmus po treniruotės sukelia intensyvus bėgimas ar ilgesnių distancijų įveikimas. Taip pat riziką didina svorių kilnojimas su didele apkrova, ypač jei pratimai atliekami netaisyklinga technika.

Intensyvus važiavimas dviračiu, ypač kalvotomis vietovėmis, bei plaukimas, kai ilgą laiką įtempta kaklo ir galvos padėtis, taip pat gali prisidėti prie skausmo atsiradimo.

Šių veiklų metu dažnai pakyla arterinis kraujospūdis, įsitempia kaklo ir pečių raumenys, o kvėpavimas tampa paviršutiniškas. Visi šie veiksniai kartu gali išprovokuoti stiprius, kartais net pulsuojančius galvos skausmus.

Galvos skausmų po fizinio krūvio dažnai galima išvengti laikantis paprastų prevencinių priemonių. Svarbu gerti pakankamai skysčių prieš treniruotę, jos metu ir po jos, ypač sportuojant karštomis dienomis.

Taip pat rekomenduojama prieš intensyvesnį krūvį atlikti apšilimą, kuris paruošia raumenis ir kraujotakos sistemą didesniam fiziniam krūviui.

Prieš treniruotę verta suvalgyti nedidelį užkandį, kad būtų išvengta pernelyg sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje. Hipoglikemija gali prisidėti ne tik prie silpnumo, bet ir prie galvos skausmo atsiradimo.

Taip pat svarbu atsižvelgti į aplinkos sąlygas – karštas oras ir didesnis aukštis virš jūros lygio gali padidinti tokių skausmų riziką.

Jeigu galvos skausmai po fizinės veiklos kartojasi dažnai, yra stiprūs arba ilgai nepraeina, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tai padės atmesti rimtesnes sveikatos problemas ir parinkti tinkamiausią sprendimą.

Per didelis fizinis krūvis taip pat gali turėti neigiamų pasekmių. Organizmo perkrova dažnai pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, miego sutrikimais, dirglumu ar nuotaikų kaita.

Ilgainiui gali atsirasti raumenų skausmai, dažnesnės traumos, sumažėti motyvacija sportuoti ir susilpnėti imunitetas.

Pastebėjus šiuos požymius, svarbu sumažinti treniruočių intensyvumą ir skirti daugiau laiko poilsiui. Jei savijauta negerėja, rekomenduojama kreiptis į sveikatos specialistą ir įvertinti bendrą organizmo būklę.