Gydytojai sako, kad veikia geriau nei dieta: 5 tinginių įpročiai, kurie tirpdo papildomus kilogramus

Moksliniai duomenys rodo, kad dauguma suaugusiųjų per dieną nesuvartoja rekomenduojamo skaidulų kiekio – apie 25–38 g, priklausomai nuo amžiaus ir lyties.

Pakankamas skaidulų kiekis maiste padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, palaiko normalią žarnyno veiklą ir gerina svarbius medžiagų apykaitos rodiklius, tokius kaip cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje.

Labai svarbu teikti pirmenybę mažai apdorotiems, skaidulų gausiems produktams: pupelėms, lęšiams, avižoms, daržovėms ir uogoms. Tai dažnai turi didesnę reikšmę nei kruopštus kalorijų skaičiavimas.

Fermentuotos skaidulos gerina sotumo hormonų (pavyzdžiui, GLP-1) veiklą. Šie hormonai padeda natūraliai reguliuoti suvartojamos energijos kiekį, todėl nebereikia taip atidžiai sekti kalorijų.

Pakankamas skaidulų suvartojimas gali būti vienas svarbiausių įpročių, palaikančių gerą medžiagų apykaitą. Skaidulos padeda reguliuoti apetitą, veikia žarnyno mikrobiomą ir mažina nutukimo, vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Subalansuota lėkštė

Užuot susitelkus tik į skaičius, daug efektyviau išmokti subalansuoti savo lėkštę: joje turėtų būti nekrakmolingų daržovių, baltymų ir skaidulų gausių angliavandenių.

Mitybos specialistė Sara Glinski rekomenduoja naudoti vizualinį principą vietoj kalorijų skaičiavimo. Optimaliai lėkštė galėtų atrodyti taip: 1/4 – baltymai, 1/4 – krakmolingi angliavandeniai (pvz., bulvės, kruopos), 1/2 – daržovės.

Toks principas padeda gauti pakankamai baltymų, angliavandenių ir skaidulų, nesigilinant į kiekvienos porcijos kaloringumą.

Reguliarus valgymo režimas

Tyrimai rodo, kad valgymo laikas ir reguliarumas gali padėti kontroliuoti kūno svorį, apetitą ir cukraus kiekį kraujyje, net ir tuo atveju, kai bendras suvartotų kalorijų kiekis nesikeičia.

Stabilus ir nuoseklus valgymo režimas daro didelę įtaką medžiagų apykaitai. Reguliarus valgymas ir užkandžiavimas panašiais laiko intervalais padeda organizmui palaikyti pastovesnį gliukozės lygį, lengviau kontroliuoti alkį ir svorį.

Streso valdymas

Lėtinis stresas keičia ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, kaip organizmas reaguoja į alkį ir sotumą. Užsitęsęs stresas didina kortizolio kiekį – šis hormonas siejamas su emociniu valgymu ir dažnesniu persivalgymu.

Stresas veikia mitybos įpročius ir hormonines reakcijas taip, kad sutrinka energijos balansas. Tai dalinai susiję su kortizolio ir insulino reguliacijos pokyčiais.

Mokantis valdyti stresą, mažėja tikimybė, kad valgysime impulsyviai ar kompensuosime emocijas maistu.

Omega-3 riebalų rūgščių svarba

Omega-3 riebalų rūgštys yra nepakeičiami riebalai, teigiamai veikiantys uždegiminius procesus, širdies ir kraujagyslių sistemą bei cukraus kiekį kraujyje.

Koncentruojantis į pakankamą omega-3 suvartojimą iš kokybiškų šaltinių – riebesnės žuvies, graikinių riešutų, linų sėmenų ir kt. – galima palaikyti širdies sveikatą, uždegimo reguliaciją ir medžiagų apykaitą, nesigilinant į kalorijų skaičiavimą.

Reikėtų suprasti, kad svorio metimas iš esmės yra kalorijų suvartojimo ir jų išeikvojimo pusiausvyros klausimas. Svarbiausia – atrasti tokius įpročius, kurių galite nuosekliai laikytis, kurie teiktų malonumą ir padėtų pasiekti ilgalaikių rezultatų, o ne trumpalaikių dietų efektą.