Mes jau spėjome pamiršti apie šią vėžio formą, tačiau dabar ji smogia negailestingai net ir jaunimui

Tačiau pastaruoju metu situacija pasikeitė ir ši liga vis dažniau diagnozuojama keturiasdešimtmečiams, trisdešimtmečiams ir net jaunesniems. Tai kelia nerimą ir glumina mokslininkus.

Apendiksas, tai nedidelis piršto formos maišelis, prijungtas prie storosios žarnos. Jo tikroji paskirtis organizme tebėra diskusijų objektas, dažniausiai jis žinomas dėl apendicito, kuris dažnai baigiasi skubia operacija. Vis dėlto mažai kas žino, kad šiame organe gali išsivystyti ir vėžys, dažnai be jokių išankstinių požymių.

Naujausi tyrimai rodo, kad tarp po 1970 metų gimusių žmonių apendikso vėžio atvejų padaugėjo net tris ar keturis kartus, palyginti su tais, kurie gimė ketvirtajame dešimtmetyje. Nors bendras sergamumas išlieka labai mažas, sparčiai augantis skaičius jaunų pacientų kelia rimtų klausimų.

Galimos priežastys

Kas slypi už tokio šuolio? Aiškaus atsakymo dar nėra. Viena iš pagrindinių įtariamųjų priežasčių, tai pasikeitęs gyvenimo būdas ir aplinka. Nuo septintojo dešimtmečio smarkiai išaugo nutukimo rodikliai, o antsvoris siejamas su daugeliu virškinimo sistemos vėžių. Be to, mityboje padaugėjo perdirbtų produktų, saldžių gėrimų, raudonos ir perdirbtos mėsos.

Ne mažiau svarbus veiksnys yra mažėjantis fizinis aktyvumas. Vis daugiau laiko praleidžiama prie ekranų ar sėdint biuruose. Prie to prisideda ir nauji aplinkos pokyčiai, chemikalų, plastikų gausa, pramoninės maisto gamybos pasekmės, galimi vandens kokybės pokyčiai.

Mokslininkai neatmeta ir žarnyno mikrobiomos įtakos. Per pastaruosius dešimtmečius itin išaugo antibiotikų vartojimas tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje. Tai gali paveikti mūsų žarnyno bakterijų pusiausvyrą, o kai kurie tyrimai rodo, kad ankstyvas kontaktas su antibiotikais gali turėti ilgalaikių pasekmių virškinimo sistemai.

Sunkiai aptinkama liga

Apendikso vėžį itin sudėtinga nustatyti. Skirtingai nei storosios žarnos vėžys, kuris gali būti aptiktas atliekant kolonoskopiją, apendikso navikai dažniausiai lieka nepastebėti. 

Simptomai, jei jie pasireiškia, būna neaiškūs, tai pilvo pūtimas, nežymus skausmas ar tuštinimosi pokyčiai. Dėl šių priežasčių liga dažniausiai išaiškėja tik tada, kai pacientui atliekama operacija dėl įtariamo apendicito.

Šiuo metu nėra jokio įprasto tyrimo, kuris galėtų aptikti apendikso vėžį ankstyvoje stadijoje. Liga per daug reta, kad būtų pagrįstas masinis tikrinimas, o pats organas sunkiai matomas įprastais tyrimo metodais. Todėl tiek gydytojams, tiek pacientams tenka būti atidesniems.

Jeigu jaunesniems nei penkiasdešimties metų žmonėms pasireiškia neįprasti ar užsitęsę pilvo simptomai, juos ignoruoti pavojinga. Laiku atlikta diagnostika ir gydymas gali turėti lemiamą reikšmę.

Prevencijos svarba

Apendikso vėžio atvejų augimas yra platesnio reiškinio dalis, tai daugėja ir kitų virškinimo sistemos vėžių tarp jaunesnių nei penkiasdešimt žmonių. Tai leidžia manyti, kad bendri rizikos veiksniai, tokie kaip gyvenimo būdas ar aplinkos pokyčiai, daro vis stipresnę įtaką.

Nors liga tebėra paslaptis, mokslininkai sutaria, kad pagrindinės prevencijos priemonės išlieka tos pačios. Sveiko kūno svorio palaikymas, subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir skaidulų, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo vengimas ir ribotas alkoholio vartojimas padeda sumažinti daugelio vėžių riziką.

Apendikso vėžio istorija primena, kad net ir retos ligos gali tapti dažnesnės, kai keičiasi mūsų gyvenimo sąlygos. Todėl svarbu klausytis savo kūno, kreiptis į gydytoją pajutus neįprastus simptomus ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.