Naujas tyrimas šokiruoja: paaiškėjo, kad sportas veikia kaip priešnuodis greito maisto poveikiui

Tyrimą atliko Korko universiteto komanda, vadovaujama profesorės Yvonne Nolan. Rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Brain Medicine“. Mokslininkai atskleidė, kad judėjimas aktyvina specifinius metabolinius procesus, kurie padeda kompensuoti žalingus elgesio pokyčius, atsirandančius dėl riebios, saldžios ir perdirbtos mitybos.

Pasak jų, sportas veikia ne tik kūną, bet ir protą. Jis skatina gamintis metabolitus, siejamus su gera nuotaika, o tuo pačiu subalansuoja hormonus, kurie reguliuoja apetitą, energiją bei emocijas. Tokiu būdu bėgiojimas tampa natūraliu vaistu prieš stresą, nuovargį ir prastą savijautą.

Kai žiurkės tapo bandymų dalyvėmis?

Per daugiau nei septynias savaites tyrėjai maitino dvi žiurkių grupes skirtingu maistu. Vienos gavo įprastą laboratorinę mitybą, o kitos vadinamąją „kavinės dietą“, primenančią greito maisto produktus. Pusė kiekvienos grupės gyvūnų turėjo galimybę bėgioti rate, kad būtų galima įvertinti judėjimo poveikį.

Rezultatai buvo aiškūs, tai greito maisto dieta smarkiai sutrikdė žarnyno metabolizmą. Iš 175 tirtų junginių net 100 pakito dėl nesveiko maisto, tačiau fizinis aktyvumas dalį šių pokyčių panaikino. Daugiausia pagerėjo trijų junginių anserino, indolo-3-karboksilato ir deoksinozino, tai balansas, kurie siejami su gera emocine būkle.

Mokslininkai pabrėžė, kad šie metabolitai veikia smegenis ir elgesį. Kai jų trūksta, gali prastėti atmintis, susilpnėti dėmesys ir kristi nuotaika. Reguliarus judėjimas padėjo atkurti natūralią pusiausvyrą, todėl sportuojančios žiurkės buvo aktyvesnės ir ramesnės.

Hormonai ir jų vaidmuo organizme

Tyrimas atskleidė ir kitus įdomius pokyčius. Žiurkės, kurios valgė nesveiką maistą ir nesportavo, turėjo gerokai daugiau insulino ir leptino, tai hormonų, siejamų su nutukimu ir uždegimais. Sportuojančių gyvūnų šių medžiagų kiekis sugrįžo į normalų lygį.

Mokslininkai pastebėjo ir hormonų, atsakingų už medžiagų apykaitą, skirtumus. Sveikai maitinamoms žiurkėms padidėjo GLP-1 peptido lygis, o greito maisto mėgėjoms PYY hormonas, rodantis organizmo bandymą kompensuoti prastos mitybos padarinius. Tai paaiškina, kodėl fizinis aktyvumas gali apsaugoti nuo depresijos simptomų.

Kita tyrimo dalis parodė, kad sveika mityba ir bėgiojimas kartu skatina naujų neuronų atsiradimą smegenyse. Tačiau gyvūnams, maitinamiems greitu maistu, toks efektas nepasireiškė. Tai reiškia, kad bloga mityba gali slopinti smegenų gebėjimą mokytis ir atsinaujinti.

Sportas kaip priešnuodis stresui

Pasak mokslininkų, nors fizinis aktyvumas negali visiškai ištrinti netinkamos mitybos žalos, jis veikia kaip galingas apsauginis veiksnys. Net jei žmogus vis dar nesugeba atsisakyti nesveiko maisto, reguliarus judėjimas pagerina nuotaiką, stabilizuoja apetitą ir stiprina protinę veiklą.

Profesorius Julio Licinio, komentuodamas tyrimą, pabrėžė, kad sportas gali turėti antidepresinį poveikį net tada, kai mityba išlieka prasta. Todėl verta bent pradėti judėti, nes tai pirmas žingsnis į geresnę savijautą.

Išvados yra kelias į pusiausvyrą

Tyrėjų komanda planuoja tolesnius bandymus su patelėmis, kad patikrintų, ar šie procesai veikia vienodai abiejų lyčių organizmuose. Jie pabrėžia, kad fizinis aktyvumas ir mityba turi veikti kartu, kad smegenys galėtų pasiekti pilną potencialą.

Šis atradimas primena paprastą tiesą, tai mūsų kasdieniai įpročiai daro milžinišką įtaką sveikatai. Reguliarus judėjimas gali būti natūrali terapija šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam pasaulyje, kuriame greitas maistas tapo kasdienybe.