Donorystė – kilnus poelgis, galintis išgelbėti gyvybę, tačiau visuomenėje vyrauja gausybė klaidingų įsitikinimų, sužinokite, kas svarbiausia

Lina Snarskienė , 2025-03-19, 16:35
0
Donorystė – kilnus poelgis, galintis išgelbėti gyvybę, tačiau visuomenėje vyrauja gausybė klaidingų įsitikinimų, sužinokite, kas svarbiausia

Donorystė – kilnus poelgis, galintis išgelbėti gyvybę. Tačiau vis dar sklando daugybė mitų, kurie atbaido žmones nuo kraujo ar organų aukojimo. Ar tikrai kraujo davimas susilpnina organizmą? Ar žmogus gali būti paskelbtas mirusiu per anksti, kad tik būtų paimti jo organai?

 Išsklaidykime abejones ir pažiūrėkime, kas yra tiesa, o kas tik nepagrįstos baimės.

Mitas: kraujo donorystė silpnina organizmą

Faktas: tai visiškai netiesa. Po kraujo donorystės organizmas natūraliai atsistato per kelias dienas. Sveikas žmogus gali duoti kraujo kas du ar tris mėnesius be jokios žalos savo sveikatai. Be to, reguliarus kraujo davimas gali net būti naudingas – skatina kraujotaką ir padeda atsinaujinti kraujo ląstelėms.

Mitas: donoro organai gali būti paimti dar jam esant gyvam

Faktas: tai vienas didžiausių mitų, keliančių nereikalingą baimę. Medicinos etikos ir įstatymų normos yra griežtos – organai gali būti paimti tik patvirtinus smegenų mirtį. Tai reiškia, kad smegenys jau nebegali atlikti jokių gyvybinių funkcijų, ir žmogus tikrai negali būti atgaivintas.

Mitas: kraujo donorystė yra skausminga ir pavojinga

Faktas: kraujo davimas yra neskausmingas ir trunka vos 10–15 minučių. Dūrio momentas gali būti nemalonus, bet tai praeina akimirksniu. Po donorystės gali atsirasti lengvas nuovargis, tačiau užtenka pailsėti, atsigerti vandens ir viskas greitai susitvarko. Be to, kraujo centrai užtikrina, kad viskas būtų sterilu ir saugu.

Mitas: aš per senas būti donoru

Faktas: amžius nėra vienintelis veiksnys. Kraujo donorais gali tapti žmonės nuo 18 iki 65 metų, o organų donorystėje svarbiausia yra sveikatos būklė, o ne gimimo metai. Net ir vyresnio amžiaus žmonių organai gali būti tinkami transplantacijai, jei jie yra sveiki.

Mitas: jei pasirašysiu sutikimą dėl organų donorystės, gydytojai mažiau stengsis mane išgelbėti

Faktas: tai visiškai nepagrįsta baimė. Gydytojai visada pirmiausia stengiasi išsaugoti gyvybę, nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra potencialus donoras, ar ne. Donorystės klausimas iškyla tik tada, kai visiškai nėra jokios galimybės išgelbėti paciento.

Kodėl donorystė tokia svarbi?

Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių laukia organų transplantacijos arba kraujo perpylimo. Vienas donoras gali išgelbėti net kelis žmones – tai neįkainojama dovana. Jei daugiau žmonių ryžtųsi tapti donorais, būtų išgelbėta daug daugiau gyvybių.

Pagrindinės priežastys, kodėl verta tapti donoru:

  • Gyvybių gelbėjimas – jūsų organai ar kraujas gali tapti kažkieno viltimi išgyventi;
  • Solidarumas – šiandien jūs padedate kitam, rytoj pagalbos gali prireikti jums ar jūsų artimiesiems;
  • Nereikalauja didelių pastangų – kraujo davimas trunka kelias minutes, o organų donorystei tereikia išreikšti sutikimą.

„Kiekvienas mūsų turėtų pagalvoti apie donorystę – tai maža auka, galinti turėti milžinišką poveikį kito žmogaus gyvenimui“, – primena gydytojas.

Donorystė – tai galimybė palikti neišdildomą pėdsaką pasaulyje. Jei turite galimybę padėti, kodėl gi to nepadarius?

Rekomenduojame perskaityti ir šiuos tekstus:

Pasidalinkite šiuo įrašu

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas