Natūralus vaistas nuo pilvo skausmo, peršalimo ir žaizdų: šis piktžolėmis laikomas augalas daro stebuklus

Plačialapis gyslotis, žinoma lotynišku pavadinimu Plantago major, Lietuvoje dažnai vadinama tiesiog trauklapiu. Žmonės, kurie ją vadina piktžole, klysta – tai vaistinis augalas, kurio savybės žinomos nuo seniausių laikų. Jei kamuoja dažnas skrandžio tempimas, peršalimas ar net nedidelės žaizdelės, ši žolė gali padėti visai natūraliu būdu.

Nors vaistinėse gausu tablečių ir sirupų nuo kiekvieno negalavimo, ne visada būtina skubėti prie cheminių sprendimų. Gyslotis – tai galimybė išnaudoti gamtos jėgą. Ir dar vienas svarbus dalykas – šis augalas auga visur, todėl tereikia išsiruošti į artimiausią pievą ar parką.

Kam padeda gysločio antpilas ir kokius pojūčius palengvina

Gysločio antpilas padeda gerinti virškinimą – tai žinojo senoliai, kurie po sočių pietų ar vakarienės gerdavo šiltą žolelių arbatą su šiuo augalu. Jame gausu gleivių, kurios veikia švelniai raminančiai žarnyno sieneles. Šis antpilas taip pat padeda, kai užpuola peršalimas ar skauda gerklę – vartojant viduje arba skalaujant, galima greičiau pasijusti geriau.

Kitas įdomus faktas – trauklapis gali būti naudingas šlapimo takų veiklai, mažina uždegiminius procesus ir padeda išvalyti organizmą nuo toksinų. Ji turi sutraukiantį poveikį, tad puikiai tinka esant lengvam viduriavimui ar skrandžio jautrumui.

Gysločio sudėtis kalba pati už save. Jo lapuose yra flavonoidų, fenolio rūgščių, taninų, silicio rūgšties, cinko, kalio, vitamino C ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios veikia kaip natūralūs antioksidantai. Ši žolė pasižymi antibakterinėmis savybėmis, todėl seniau ji būdavo naudojama ir išoriškai – nuplauti paviršines žaizdas, padėti ant įkandimų ar sumušimų.

Kaip pasiruošti gydantį gėrimą namuose ir kam jį naudoti

Norint pasigaminti antpilą, reikės vos poros arbatinių šaukštelių džiovintų gysločio lapų ir puodelio verdančio vandens. Užplikyti po dangteliu dešimčiai minučių – tiek užtenka, kad išsiskirtų veikliosios medžiagos. Šį užpilą galima gerti kartą ar du per dieną, priklausomai nuo poreikio.

Jis tinka ne tik gerti – galima naudoti ir išoriškai. Jei ant odos atsirado paraudimų ar nedidelių bėrimų, galima suvilgyti vatos diską ir nuvalyti odą. Toks būdas ypač tinkamas jautriai ar sudirgusiai odai. Jei jaučiamas gerklės skausmas, skalavimas šiltu gysločio užpilu gali palengvinti simptomus.

Jei gyslotį renkama šviežią – galima jo lapą tiesiog patrinti tarp pirštų ir uždėti ant įgėlimo ar žaizdelės. Augalas ramina niežėjimą ir mažina uždegimą. Tokį panaudojimą seniau ypač mėgo vaikai, kurie nuolat susižalodavo žaisdami lauke.

Kada gyslotis gali būti netinkamas pasirinkimas ir kam reikėtų vengti

Nepaisant naudingų savybių, ne visi turėtų naudoti gysločio preparatus ar užpilus. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar nėra alergijos – kai kurie žmonės gali būti jautrūs šiam augalui, ypač vartojant jį viduje.

Nėščiosios ir žindančios moterys taip pat turėtų pasitarti su gydytoju, nes trūksta pakankamai tyrimų, kurie užtikrintų visišką saugumą. Atsargiai reikėtų elgtis ir tiems, kurie vartoja kraują skystinančius ar cukraus kiekį kraujyje mažinančius vaistus – gali kilti sąveikos pavojus.

Kaip ir su visomis žolelėmis – saikas ir atsakomybė svarbiausi. Prieš ilgesnį vartojimą ar naudojimą gydymo tikslais geriau pasitarti su gydytoju arba žolininku.

Dar šį savaitgalį išsinešk puodelį į pievą, ne telefoną

Plačialapis gyslotis nėra tik žalias augalas šaligatvio pakraštyje. Tai viena vertingiausių mūsų krašto žolelių, kurios nevertėtų nuvertinti. Kai gamta siūlo pagalbą tiesiai po kojomis, verta ja pasinaudoti. Ir tai dar ne viskas – rinkimas, džiovinimas, ruošimas yra puikus būdas prisiliesti prie natūralumo ir sulėtinti ritmą.

Vasaros vakaras, puodelis šilto gėrimo iš ką tik pačiam surinkto augalo ir mintis, kad prisidedama prie sveikatos be chemijos – tai gali būti maloniau nei bet kokia tabletė. Dabar tinkamas metas – o žolynai jau vilioja.