Vienas kraujo lašas gali išgelbėti gyvybę: šis testas aptinka 50 vėžio rūšių dar prieš simptomus

Ankstyvas vėžio nustatymas išlieka svarbiausia sąlyga, kad gydymas būtų sėkmingas. Kuo greičiau pradedamos chirurginės ar medikamentinės priemonės, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti. Todėl bet koks įrankis, leidžiantis ligą pamatyti anksčiau, turi didelę vertę.

Vėžys kasmet nusineša apie dešimt milijonų gyvybių, o naujų susirgimų skaičius siekia maždaug dvidešimt milijonų per metus. Prie rizikos prisideda gyvenimo būdas, perdirbtas maistas, mažas judėjimas ir žalingi įpročiai, nors dalis navikų atsiranda ir be išorinių priežasčių. Šiame kontekste „Galleri“ vertinamas kaip itin perspektyvus žingsnis pirmyn.

Kaip veikia „Galleri“ kraujo testas?

Šis testas neieško konkrečių mutacijų, kaip tai daro klasikiniai genetiniai tyrimai. Vietoje to jis analizuoja DNR metilinimo raštus, tai yra cheminius žymenis genetinėje medžiagoje. Būtent šie raštai gali išduoti, kad organizme vystosi navikas.

Navikai į kraują išskiria būdingus metilinimo signalus, vadinamus laisva DNR. „Galleri“ tikrina, ar aptikti signalai panašūs į žinomus įvairių vėžio tipų pėdsakus. Taip galima ne tik įtarti ligą, bet ir numanyti jos kilmės vietą.

Tyrimų rezultatai ir tikslumas

Didelis tyrimas „PATHFINDER 2“ buvo atliktas Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, jame dalyvavo trisdešimt šeši tūkstančiai vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. Pirmieji dvidešimt penki tūkstančiai rezultatų buvo stebimi vienerius metus. Tai suteikė realų vaizdą, kaip testas veikia praktikoje.

Maždaug vienam iš šimto tirtųjų testas parodė teigiamą rezultatą, o šešiasdešimt dviems procentams jų vėžys vėliau buvo patvirtintas. Tiems, kurių rezultatas buvo neigiamas, devyniasdešimt devyniais procentais kitais metodais patvirtinta, kad naviko nėra. Tai rodo gana aukštą patikimumą, nors testas dar tobulinamas.

Kokius vėžius testas gali aptikti?

Skaičiuojama, kad „Galleri“ gali atpažinti apie penkiasdešimt navikų tipų ir nurodyti galimą jų vietą. Tarp aptinkamų ligų minimi stemplės, kepenų, kiaušidžių, inkstų ir tulžies pūslės vėžiai, taip pat sarkomos, galvos bei kaklo navikai ir kai kurios limfomos. Dažnai tai ligos, kurios be tokių tyrimų išryškėja tik atsitiktinai ar jau pasireiškus simptomams.

Įdomu tai, kad testas neaptinka, pavyzdžiui, prostatos vėžio, nes šio naviko ląstelės ne visuomet patenka į kraują pakankamu kiekiu. Tai parodo, kad metodas nėra universalus visoms rūšims. Vis dėlto jo apimtis išlieka labai plati.

Ribojimai ir ateities galimybės

„Galleri“ vis dar yra bandymų stadijoje, todėl pasitaiko klaidingai teigiamų ar klaidingai neigiamų rezultatų. Mokslininkai pabrėžia, kad testas turi papildyti, o ne pakeisti kitus tyrimus. Virškinamojo trakto navikams kol kas patikimiausios išlieka endoskopijos procedūros.

Šiuo metu testas Jungtinėse Valstijose prieinamas mokamai ir kainuoja beveik tūkstantį dolerių. Kai kurie gydytojai jį vertina atsargiai, nes jis gali aptikti ir nepavojingus pakitimus, kurių gydyti nereikia, bet pacientui sukelia nerimą. Jei tikslumas bus pagerintas ir testas taps plačiau prieinamas, jis gali tapti svarbiu įrankiu ankstyvoje onkologijoje.