Prisijunkite
Kvėpavimas yra pats natūraliausias, instinktyviausias veiksmas. Mes kvėpuojame be pastangų, be sąmoningumo, dažnai net nepastebėdami. Tačiau kaip ir daugybė kitų kasdienybės elementų, jis šiuo metu patenka į madingų interneto reiškinių orbitą.
Vienas kvėpavimas per minutę – frazė, kuri šiandien skamba kaip naujas savęs gerinimo pažadas, bet kartu ir kaip šiek tiek keistas, gal net rizikingas eksperimentas. Pastaraisiais mėnesiais socialiniai tinklai užversti įrašais, kuriuose žmonės demonstruoja savo kvėpavimo kontrolę.
Ir nors kvėpavimo pratimai nėra naujiena, dabartinė tendencija žengia dar toliau: iki vieno kvėpavimo per visą minutę. Įdomiausia tai, kad žmonės net nesusimąsto, jog kvėpavimas yra ne tik atsipalaidavimo įrankis, bet ir gyvybinė funkcija. Vieni tai traktuoja kaip naują būdą atsijungti nuo pasaulio, kiti tiesiog nori priklausyti madingam ratui. Bet ar organizmas tam pasiruošęs?
Kur slypi šios praktikos šaknys
Vieno kvėpavimo per minutę praktika kyla iš kvėpavimo technikų, kurios plačiai naudojamos meditacijoje, jogoje, tam tikrose terapijose. Tačiau jos retai skatina eiti į tokį kraštutinumą. Dabar viskas transformuojama į iššūkį, kas ilgiau išlaikys kvėpavimą, kas ilgiau išsėdės be jokio oro gurkšnio.
Tokios praktikos ištakos neretai minimos rytų išmintyje, tačiau tai, ką matome socialiniuose tinkluose, labiau primena performansą nei dvasinę praktiką. Nėra paslaptis, kad daugelis žmonių šiais laikais nori ne tik išbandyti ką nors naujo, bet ir tai parodyti kitiems.
Kvėpavimo lėtėjimas tam tikrais atvejais išties gali turėti teigiamos įtakos: nuraminti širdies ritmą, sumažinti stresą, padėti susikaupti. Bet tai tinka ne visiems. Svarbu suprasti, kad tokios praktikos – tai darbas su nervų sistema, o ne vien estetinis iššūkis.
Galimos rizikos ir medikų vertinimai
Nors kai kurie kvėpavimo metodai iš tiesų naudingi, profesionalūs medikai į vieno kvėpavimo per minutę praktiką žvelgia atsargiai. Deguonies trūkumas gali sukelti įvairias reakcijas: galvos svaigimą, sumišimą, energijos praradimą ar net alpimą.
Ypač pavojinga, jei tai daroma be pasiruošimo, be priežiūros ar iš noro pasiekti rezultatą, kuris fiziologiškai paprasčiausiai netinka tavo kūnui. Kvėpavimo dažnis susijęs su daugybe veiksnių: bendra savijauta, kraujospūdžiu, streso lygiu, net miego kokybe.
Staigūs bandymai keisti šį ritmą gali sujaukti ne tik vidinį balansą, bet ir sukelti pavojų sveikatai. Todėl sveikatingumo specialistai ragina ne eksperimentuoti aklai, o stebėti, kaip kūnas reaguoja.Jei kvėpuoti lėtai padeda – puiku.
Bet jei tai tampa dar vienu būdu save spausti, konkuruoti ar vaidinti ramybę, tuomet naudos nelieka. Lėtas kvėpavimas nėra visiems tinkačios vienos minutės formulė. Kiekvienas žmogus turi savą ritmą ir nereikia jo forsuoti vien dėl trendo.
Kvėpavimas kaip savęs pažinimas, o ne pasirodymas
Būtų neteisinga visą šią bangą vadinti beprasme. Žmonės nori atsikvėpti – tiesiogine prasme. Ieško būdų sulėtėti, išgirsti save, atjungti išorinio pasaulio triukšmą. Šioje vietoje kvėpavimas gali tapti neįtikėtinai stipriu įrankiu. Bet tik tada, kai jis kyla iš vidinio noro, o ne iš spaudimo pasirodyti.
Verta stebėti savo kvėpavimą, pastebėti, kada jis greitas, kada paviršutiniškas, o kada – gilus ir ramus. Tai gali būti labai paprastas būdas geriau suprasti, kaip jautiesi. Bet reikia išlikti sąžiningam su savimi. Jei viena minutė be oro kelia paniką – tai ženklas ne apie valios trūkumą, o apie ribą, kurios verčiau neperžengti.
Galbūt tikras iššūkis yra ne kiek mažai kvėpuoti, o kaip dažnai leisti sau kvėpuoti laisvai. Ir galbūt kvėpavimo kelias turi vesti ne į rekordus, o į tylesnį, bet tikresnį buvimą su savimi.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti