Nuodai mūsų lėkštėse? Produktai, kuriuos perki be įtarimų, bet mokslininkai turi kitą nuomonę

Mitybos pasaulis pilnas spąstų. Produktai šviečia sveikatingumo etiketėmis: be cukraus, natūralus, light, ekologiškas, viskas atrodo tarsi iš „Instagramo“ stiliaus gyvenimo. Tačiau realybė dažnai kita, kai kurie iš šių produktų slepia priedus, chemines medžiagas ar perdirbtas sudedamąsias dalis, kurios turi mažai ką bendro su sveikata. 

O kai kurios ir ilgalaikį poveikį tavo kūnui. Mes nevalgome žiurkių nuodų, mes valgome tai, kas pristatoma kaip saugu. Bet daugelis šiuolaikinių kasdienių produktų turi ingredientų, kurie tyliai, bet kryptingai veikia mūsų organizmą. Lėtai, ne iš karto ir būtent todėl taip pavojinga.

Cukraus pseudonimai – paslėptas saldumas

Nors žinome, kad cukraus perteklius kenkia, pramonė išmoko jį paslėpti. Ant pakuočių jis slepiasi po kitais pavadinimais: gliukozės-fruktozės sirupas, invertuotas cukrus, dekstrozė, maltodekstrinas. Šie saldikliai naudojami net nesaldiems produktams: duonai, padažams, pusfabrikačiams.

Kodėl? Nes cukrus pigus ir priklausomybę keliantis. Jis sustiprina skonį, padidina produktų gyvenimo trukmę lentynose ir sukelia norą valgyti daugiau. Net mažose dozėse, ilgainiui jis susijęs su atsparumu insulinui, uždegiminiais procesais, odos problemomis ir energijos šuoliais bei nuosmukiais. Ir vis dėlto jis tebėra visur.

Skonio stiprikliai – kai smegenys sako skanu, bet kūnas – ne

E621 kodas atrodo nekaltai, kol nepameni, jog tai natrio glutamatas. Jis priverčia smegenis galvoti, kad maistas skanesnis nei iš tikrųjų yra. Jis dažnai naudojamas sriubų kubeliuose, traškučiuose, paruoštuose patiekaluose, net kai kuriose duonos rūšyse.

Didelė jo problema ta, kad jis iškraipo natūralų sotumo jausmą. Kūnas nebesuvokia, kada užtenka. Ilgainiui tai veda prie persivalgymo, nuolatinio alkio ir net nervinės sistemos jautrumo. Ir nors mažomis dozėmis jis leidžiamas, daugelis mokslininkų vis dar diskutuoja dėl ilgalaikio poveikio.

„Mes dažnai kaltiname save, kad negalime sustoti valgyti, bet dažnai tai ne silpnavališkumas, o biocheminis išderinimas, kurį sukelia būtent šie priedai“, – sako mitybos specialistė Rūta.

Be riebalų, kai light tampa apgaulingu žaidimu

Ant daugumos sveikų produktų pakuočių puikuojasi frazė be riebalų arba reduced fat. Bet riebalai, tai ne priešas. Geros kokybės riebalai yra būtini hormonų veiklai, smegenų funkcijai, odai, sąnariams. Kai jų atimama, gamintojai dažnai prideda ką? Teisingai: cukraus, krakmolo, dirbtinių tirštiklių.

Gautas rezultatas yra ne tik kad ne geresnis, bet netgi blogesnis. Tu gauni saldesnį, labiau apdirbtą produktą su mažiau maistinės vertės. Ir tuo pat metu manai, kad darai sau paslaugą. O realybėje tiesiog žengi arčiau į medžiagų apykaitos disbalansą.

Nitritai – mėsiški kenkėjai

Dešros, vytinti gaminiai, rūkyta mėsa – skanūs, patogūs, sotūs. Bet juose dažnai pilna natrio nitritų ir nitratų, kurie naudojami kaip konservantai. Jie suteikia mėsai rausvą spalvą, prailgina galiojimo laiką, apsaugo nuo bakterijų. Bet kai organizme jungiasi su tam tikromis medžiagomis, tuomet gali virsti kancerogeniniais junginiais.

Pasaulio sveikatos organizacija perspėja: dažnas perdirbtos mėsos vartojimas didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Ir nors tai nereiškia, kad turi niekada nebevalgyti dešros, bet nuolatinis, kasdienis vartojimas yra žingsnis į sveikatos sąskaitą, kurios dar nematai.

Kvapai, dažikliai, emulgatoriai – spalvos be skonio

Ryškios jogurtų spalvos, vaisiniai guminukai, saldūs gėrimai yra vaikų (ir ne tik) pamėgti produktai. Bet kas slepiasi po tais skoniais? Daug dažiklių, kvapiųjų medžiagų, stabilizatorių, kurių natūraliai gamtoje nėra. Kai kurie jų susiję su hiperaktyvumu, alergijomis, net virškinimo sutrikimais.

Gamintojai naudoja šiuos priedus ne dėl būtinybės, o dėl rinkodaros patrauklumo. Nes neoninis jogurtas labiau patraukia akį. Nes vaisinis kvapas sukuria emociją. Bet tai, kas skaniai kvepia, nebūtinai yra saugu tavo žarnynui ar nervų sistemai.

Maistas, kurį valgome kasdien, gali atrodyti nekaltas. Bet kai jis tampa cheminių junginių rinkinys, kūnas nebeturi galimybės funkcionuoti kaip turėtų. Ir kai atsiranda nuovargis, odos problemos, nuotaikų kaita, virškinimo sutrikimai, o mes ieškome priežasčių visur, tik ne savo lėkštėje.

Didžiausia grėsmė ne tame, kad mes valgom nuodus. O tame, kad jie paslepiami po šypsenomis pakuotėse, po saldžiomis etiketėmis, po žodžiais sveika, natūralu, be pridėtinio cukraus. Bet jeigu nori iš tikrųjų rūpintis savimi – turi pradėti skaityti ne tik kalorijas, bet ir sudėtį. Ne tik skonį, bet ir poveikį.

Tikras maistas neturi 25 eilučių. Jis neturi būti optimizuotas, kad stovėtų sandėlyje 18 mėnesių. Jis turi maitinti, o ne klaidinti. Ir kai kitą kartą rinksiesi tarp spalvoto jogurto ir natūralaus kefyro, tarp spalvoto sausainio ir paprastos obuolio skiltelės – atsakymas gal bus ne toks spalvingas, bet tikrai teisingesnis tavo kūnui.