Prisijunkite
Prisijunkite
Yra tas keistas jausmas, kai pabundi lyg ir pailsėjęs, bet vis tiek pavargęs. Gal tarsi nieko blogo nevyksta, nes jokių rimtų ligų, jokių didelių stresų, bet kūnas vis tiek mieguistas, galva šiek tiek apsunkusi, o vidinė jėga tiesiog išgaravusi.
Ir tada įsijungi automatinį režimą: kava, dar vieną kava, bandymą atsimerkti, susikaupti, susiimti, o vakare viskas kartojasi – pavargsti nuo nuovargio. Ir lieka tik mintis: gal čia kažkas rimčiau nei paprastas pervargimas?
Ši būsena, kurią dažnai vadiname tiesiog „esantis pavargęs“, gali būti ženklas, kad tavo kūnas šaukiasi daugiau nei papildomo miego. Kartais užtenka kelių supratimo žingsnių, kad pamatytum, kad nuovargio šaknys slypi giliai, bet jas galima ištraukti.
Miegas, bet ne bet koks
Vien tik valandų skaičius nepasako visko. Gal tu miegi septynias ar aštuonias valandas, bet atsibundi tarsi sumuštas? Vadinasi, tavo miego kokybė galbūt yra ta silpnoji grandis. Per dažni prabudimai, vėlyvas mėlynos šviesos poveikis prieš ekranus, per sunki vakarienė ar net pervargimas gali išbalansuoti miego fazes.
Jei giliai miegodamas nepasieki REM fazės, tavo smegenys neperdirba emocijų, organizmas nepaleidžia streso hormonų ir tu neišsijungsi taip, kaip reikia. Net jei prabundi fiziškai, psichologiškai lieki pavargęs. Taip kartojasi diena iš dienos.
Kartais net reikėtų paklausti savęs: ar tikrai miegu savo lovoje? O gal telefone, prie televizoriaus, tarp nerimo ir naktinių minčių? Nes jei tavo miegas labiau primena nuovargio sąmonės išsijungimą, o ne tikrą atstatymą, nepadės jokia rytinė kava.
Lėtinis stresas ir emocinis nuovargis
Yra toks nuovargis, kuris niekaip nesusijęs su kūnu. Jis gyvena galvoje, tai emocinis išsekimas, kuris slenka tyliai, bet palieka gilų pėdsaką. Dažniausiai tai nutinka tiems, kurie daug duoda kitiems – dirba, rūpinasi, stengiasi, o sau palieka tik trupinius.
Perdegimas nebūtinai atrodo kaip krizė. Kartais jis slepiasi už žodžių „viskas gerai“, kai iš tiesų nebespėji net savęs paklausti, kaip jautiesi. Tavo mintys visą laiką įjungtos, bet nuo to tik didėja nuovargio jausmas.
Toks stresas veikia fiziologiškai: didėja kortizolio kiekis, krenta energijos lygis, silpnėja imunitetas, o net maži dirgikliai tampa per dideli. Jautiesi lyg ant ribos, net jei niekas to iš šono nemato.
Vitaminų trūkumas, kurio nejauti
Vitaminas D, B12, geležis, magnis – tai ne tik sąrašas etikečių ant papildų pakuotės. Tai esminiai mikroelementai, be kurių tavo kūnas tiesiog neveikia taip, kaip turėtų. Pavyzdžiui, geležies trūkumas mažina deguonies patekimą į raumenis, todėl jauti nuovargį net be fizinio krūvio.
Vitaminas B12 – būtinas nervų sistemos veiklai. Trūkstant jo, gali atsirasti ne tik fizinis nuovargis, bet ir sunkumas susikaupti, atminties spragos, net nuotaikų svyravimai. Tuo metu D vitaminas, kurio dauguma gauna per mažai, ypač žiemą ar būnant mažai lauke, tiesiogiai veikia bendrą energijos lygį.
Ir taip, net jei tavo mityba atrodo normali, šiuolaikinis maistas dažnai nebeatitinka poreikių, todėl kraujo tyrimai kartais pasako daugiau nei savijauta.
Cukraus šuoliai ir energijos duobės
Paslaptingas nuovargis dažnai kyla ir iš netinkamų mitybos įpročių. Per greitas rytinis angliavandenių vartojimas, per mažai baltymų ir skaidulų, per daug kavos be pusryčių – visa tai siunčia tavo kūną į gliukozės kalnelius.
Iš pradžių būna boostas, o tada kritimas. Organizmas vėl nori energijos, tu griebi saldumyną ar kavą ir vėl šuolis, ir vėl duobė. Tai nėra energija, o emocinis amerikietiškas kalnelis, po kurio jautiesi išsekęs.
Kartais vien reguliuojant mitybos laiką ir sudėtį galima pamatyti stebuklus. Nes kai kūnas gauna pastovų, stabilų kurą, jis atsilygina gyvybingumu, o ne inertiška kova su kiekviena valanda.
Ir taip, kartais tiesiog reikia pertraukos
Ne viską galima išmatuoti. Yra toks nuovargis, kuris ateina tiesiog todėl, kad tau reikia tylos. Reikia išjungti pareigų režimą, nutildyti reikalavimus, sustabdyti informacijos srautą. Net jei tu fiziškai mažai dirbai – tavo protas galėjo nešti milžinišką krūvį.
Pertraukos nebūtinai reiškia atostogas. Kartais tai yra diena be to-do sąrašo. Valanda be telefono. Ramus vakaras, kur nereikia niekam nieko įrodyti. Ir tada kūnas pradeda atsigauti ne todėl, kad tu ką nors darai. O todėl, kad pagaliau leidi sau būti.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti