Riebaus maisto pasekmės smegenims: pavojų gali sukelti vos vienas patiekalas, pasakė, kas svarbiausia

Riebalai iš tiesų yra būtina mūsų mitybos dalis. Jie aprūpina organizmą koncentruota energija, padeda pernešti vitaminus, apsaugo vidaus organus ir padeda palaikyti kūno šilumą. Mityboje dažniausiai sutinkami dviejų rūšių riebalai. Tai sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys, kurios dar skirstomos į mononesočias ir polinesočias. 

Nors visos šios rūšys yra riebalai, jų poveikis organizmui labai skiriasi. Yra įrodyta, kad sotieji riebalai, kurių gausu pavyzdžiui picos pado sūryje ar keptuose greito maisto produktuose, turi neigiamą poveikį kraujagyslėms ir širdžiai. Tačiau vis dažniau kalbama apie tai, kad žala neapsiriboja vien širdimi. 

Smegenys, kaip ir širdis, reikalauja pastovaus deguonies bei gliukozės tiekimo, nes jų energijos atsargos labai ribotos. Kad kraujas į smegenis patektų tolygiai ir efektyviai, mūsų organizme veikia vadinamasis autoreguliacijos mechanizmas, kuris padeda išlaikyti pastovią kraujotaką net keičiantis kraujospūdžiui.

Kas nutinka, kai sutrinka kraujotakos reguliavimas?

Kai ši sistema sutrinka, net kasdieniai svyravimai, pavyzdžiui atsistojus ar intensyviau pajudėjus, tampa pavojingi. Kraujas gali patekti į smegenis netolygiai, kartais per mažai, kartais per daug. Ilgainiui tai gali didinti smegenų pažeidimų riziką ir skatinti neurodegeneracinių ligų vystymąsi.

Norėdami išsiaiškinti, kaip organizmas reaguoja į sotų, riebų valgį, tyrėjai stebėjo dvidešimt jaunų vyrų nuo aštuoniolikos iki trisdešimt penkerių metų ir dvidešimt vieną vyresnį vyrą nuo šešiasdešimties iki aštuoniasdešimties metų. 

Tyrimo dalyviai išgėrė specialiai paruoštą pieno kokteilį, kurį tyrėjai vadino smegenų bomba. Šis gėrimas turėjo daugiau nei tūkstantį tris šimtus kilokalorijų ir net šimtą trisdešimt gramų riebalų. Tokia sudėtis primena vidutinį greito maisto valgį.

Kaip buvo matuojamas poveikis organizmui?

Prieš vartodami kokteilį ir praėjus keturioms valandoms po jo, tyrimo dalyviai atliko fizinius veiksmus, kurie leido įvertinti kraujagyslių reakciją į padidėjusį kraujo poreikį. Buvo naudojami ultragarsiniai prietaisai, leidžiantys stebėti, kaip kraujas juda per kraujagysles, reaguodamas į fizinį krūvį. 

Vienas testų buvo pritūpimai, padedantys nustatyti, kaip smegenų kraujotaka tvarkosi su kintančiu kraujospūdžiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad po riebaus kokteilio kraujagyslių elastingumas sumažėjo tiek jauniems, tiek vyresniems dalyviams. Sumažėjęs elastingumas reiškia, jog kraujas sunkiau pasiekia smegenis, o šios tampa jautresnės kraujospūdžio pokyčiams. 

Vyresnių dalyvių grupėje pokyčiai buvo ryškesni, jų kraujagyslių gebėjimas reaguoti į slėgio svyravimus sumažėjo maždaug dešimčia procentų labiau nei jaunesnių. Tai leidžia manyti, kad su amžiumi smegenys tampa labiau pažeidžiamos riebios mitybos poveikiui.

Galimi ilgalaikiai padariniai

Nors šis konkretus tyrimas netyrė ilgalaikio riebios mitybos poveikio protinei veiklai, ankstesni tyrimai rodo, kad sotieji riebalai skatina kenksmingų laisvųjų radikalų susidarymą ir mažina azoto oksido kiekį organizme. Šis junginys yra būtinas tam, kad kraujagyslės išsiplėstų ir aprūpintų smegenis deguonimi bei gliukoze.

Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad net vienkartinis riebus valgis turi akivaizdų ir greitą poveikį kraujotakai. Nors pavienis tokio tipo maistas greičiausiai nepadarys didelės žalos, jis vis tiek turi reikšmingą įtaką mūsų organizmui, ypač jei tokie pasirinkimai tampa įpročiu. 

Tai dar svarbiau vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems insulto ir demencijos rizika jau natūraliai yra padidėjusi.

Rekomendacijos dėl riebalų kiekio

Oficialios sveikatos rekomendacijos teigia, kad vyrai neturėtų suvartoti daugiau nei trisdešimt gramų sočiųjų riebalų per dieną, o moterys, tai ne daugiau nei dvidešimt. Tačiau savaitgaliais, greito maisto pietų metu ar vakarais šie kiekiai dažnai gerokai viršijami. 

Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad didelę dalį dienos praleidžiame vadinamoje potrauminėje būsenoje, kai po valgio organizme cirkuliuoja padidėjęs riebalų kiekis. Būtent tuomet organizmas tampa jautriausias.

Visa tai leidžia manyti, kad mitybos įtaka mūsų organizmui yra greitesnė ir labiau apčiuopiama nei galėjome manyti anksčiau. Nors dar daug kas lieka neištirta, vien jau šie tyrimo rezultatai leidžia į šį klausimą pažvelgti rimčiau. Tai priminimas, jog kiekvienas patiekalas turi savo reikšmę ne tik širdžiai, bet ir mūsų smegenims.