Prisijunkite
Galbūt pavadinimas skamba tarsi iš kokios botanikos vadovėlio puslapio – Euphorbia hirta. Ir vis dėlto apie šį augalą verta kalbėti ne tik moksliškai. Nors Lietuvoje jo gyvai nepamatysi nei pievoje, nei kieme, natūralios medicinos pasaulyje jis žinomas jau seniai.
Viena žolelė, kuri atrodo kaip šimtai kitų, bet šalyse su tropiniu klimatu vadinama kvėpavimo pagalbininke. Būtent Euphorbia hirta dažnai minima, kai kalbama apie arbatą nuo kosulio ar senas priemones nuo astmos.
Šiandien apie šį augalą diskutuojama ir laboratorijose, ir tarp natūralios medicinos gerbėjų. Vieni giria jo poveikį, kiti nurodo, kad dar reikia daugiau įrodymų. Bet akivaizdu viena: „astmos žolė“ tyliai grįžta į dėmesio centrą ir su visai rimta priežastimi.
Kam jis naudojamas? Ir kodėl apie tai kalba vis garsiau?
Pirmiausia, kaip pavadinimas leidžia nuspėti, dėl kvėpavimo. Euphorbia hirta tradiciškai naudojama nuo bronchito, kosulio, net astmos priepuolių. Yra žmonių, kurie sako, kad vos puodelis arbatos sušvelnina dusulį. Nors tai dar nėra oficialiai patvirtinta didelės apimties klinikiniais tyrimais, tradicinės medicinos praktikai šį poveikį kartoja dešimtmečiais.
Bet tai dar ne viskas, kai kuriose Azijos šalyse Euphorbia hirta laikomas ir pagalba žarnynui, ypač kai kalbama apie uždegiminius procesus. Skirtingose kultūrose jis vartotas nuo karščiavimo, šlapimo takų uždegimų, net parazitų. Įdomu tai, kad augalo sultys laikomos šiek tiek antibakterinėmis, o tai jau patvirtinta bent keliuose laboratoriniuose tyrimuose.
Verta paminėti ir tai, kad jis turi taninų, flavonoidų ir kai kurių medžiagų, veikiančių kaip natūralūs antioksidantai. O tai reiškia, kad šis mažas, neįspūdingas augalas savo viduje nešiojasi visai įdomų cheminį pasaulį.
Ar tai tik dar vienas „liaudiškas stebuklas“?
Tikrai ne, nors Euphorbia hirta daug kur dar skamba kaip kažkoks tolimo krašto mistinis nuoviras, vis daugiau mokslinių publikacijų mini jo biologinį aktyvumą. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad jis gali turėti priešuždegiminį poveikį, kai kur paminėtas net antivirusinis aktyvumas.
Tiesa, čia ir slypi pagrindinis žodis – „gali“. Nes dar trūksta stiprių, žmogaus organizme atliktų tyrimų, kuriuos pripažintų visa medicina. Bet tai nereiškia, kad šis augalas yra tik žolė iš močiutės kiemo. Tai – potencialas, kurį dar reikia pažinti.
Kaip vartojamas Euphorbia hirta?
Dažniausiai arbatos pavidalu. Džiovintos žolės užpilamos karštu vandeniu, leidžiama pritraukti. Kai kas šią arbatą geria dėl lengvesnio kvėpavimo, kiti – profilaktiškai. Kai kur gaminami milteliai, kapsulės ar net eteriniai aliejai. Indijoje ar Filipinuose Euphorbia hirta naudojama kaip natūrali pagalba net menstruaciniams skausmams.
Vis dėlto šiandien šis augalas įtrauktas ir į kai kurių papildų sudėtį, bet dažnai nenurodomas kaip pagrindinis komponentas. Tai dar viena priežastis atsargiai žiūrėti į viską, kas žada „natūralią pagalbą“, nes vien pavadinimo neužtenka.
Kada geriau neliesti?
Euphorbia hirta, kaip ir visi augalai iš Euphorbiaceae šeimos, turi pieno baltumo sulą, kuri kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją. Nerekomenduojama jo naudoti nėščioms moterims, vaikams ir žmonėms, turintiems jautrumą šios rūšies augalams.
Svarbiausia yra nesigydyti pačiam. Tai augalas, kuris turi tam tikrų savybių, bet ne visiems jos tinka. Prieš naudojant verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojate vaistus ar turite lėtinių ligų.
Kartais vertingiausi dalykai atrodo visai nereikšmingai. Euphorbia hirta atrodo lyg paprasta žolelė, šliaužianti palei žemę. Bet kiek istorijų, tyrimų ir tradicijų ji jau paliko po savo mažais lapeliais. Ne kiekviena piktžolė verta būti išrauta, kai kurios jų tyliai saugo tai, kas mums gali būti labai svarbu.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti