Prisijunkite
Prisijunkite
Pavasarį žemė pilna staigmenų – kas dieną atsiranda naujas augalas, geltona dėmelė pievoje, šviežiai pražydęs krūmelis. Vieni tai vadina grožiu, kiti – piktžolėmis. Ir vis dar daug kas pro šalį praeina nekreipdami dėmesio, kai tarp žolės sužimba ryškiai geltonas žiedas.
Bet jei sustosi, pažvelgsi ir suprasi, kad tai sveikatai palanki kiaulpienė – viskas pasikeis. Daugeliui tai tiesiog dar vienas nenaudingas augalas kieme. Tačiau tiesa visiškai kitokia: būtent dabar, gegužės viduryje, pienės žydi pačiu savo gydomuoju stiprumu.
Tereikia šiek tiek laiko, švaraus indo ir truputį kantrybės ir gali pasigaminti vieną iš galingiausių natūralių pavasario sirupų, kuris padeda ir virškinimui, ir kepenims, ir imuninei sistemai. Nėra čia jokios mistikos, tik gamta ir šimtmečiais patikrinti būdai. Ir tai puiki proga prisiminti, kad tikrieji vitaminai kartais auga tiesiai po kojomis, o ne stikliniuose buteliukuose ar vaistinėse.
Kuo ypatinga paprstoji kiaulpienė?
Paprastoji kiualpienė (lot. Taraxacum officinale) – augalas, kurį nuo vaikystės pažįstame pagal geltonus žiedus ir pūkuotas sėklas, kurias visi pučia vėjyje. Bet tai ne tik vaikystės pramoga. Pienės yra vienos iš universaliausių vaistinių žolelių Lietuvoje. Ir viskas jose naudinga: žiedai, lapai ir šaknys.
Žieduose gausu vitaminų C, A, E, flavonoidų, antioksidantų ir švelnių kartumynų. Lapai prisotinti kalio, kalcio, magnio, o šaknys – puikus prebiotikų šaltinis, kuris maitina žarnyno mikroflorą. Taip pat aptinkama polifenolių ir kartuminių junginių, kurie stimuliuoja tulžies gamybą ir padeda kepenims efektyviau dirbti.
Visa tai reiškia labai paprastą dalyką: reguliarus pienių naudojimas: ar tai būtų sirupas, ar arbata – gali pagerinti virškinimą, sumažinti uždegimą, sustiprinti imuninę sistemą ir net pagelbėti kepenų ar kasos veiklai. Ir visa tai be jokio cheminio prieskonio.
Kaip pasiruošti pienių sirupą paprastai ir be streso
Sirupas iš šių gėlių yra ne tik natūralus vaistas, bet ir labai skanus priedas prie arbatos ar net blynų. Jo tekstūra primena medų, o skonis – švelniai gėlinis, maloniai saldus su lengvu kartumu. Norint jį pasigaminti, tereikia šviežių žiedų surinktų švarioje vietoje, toliau nuo kelių ar purškiamų laukų.
Žiedus reikia šiek tiek praverti, pašalinti vabzdžius, bet neplauti, kad nedingtų žiedadulkės, kurios turi dalį vertingų medžiagų. Toliau žiedai dedami į puodą, užpilami litru vandens, ir verdami apie 15 minučių ant silpnos ugnies. Po to puodas atidedamas per naktį, kad nuoviras prisigertų visų veikliųjų medžiagų.
Kitą dieną skystis nukošiamas per marlę ar sietelį, į jį įspaudžiama citrinos sultys, dedamas natūralus medus arba cukrus ir viskas vėl lėtai verdama ant silpnos kaitros. Tiksli trukmė priklauso nuo norimos konsistencijos: kuo ilgiau virsi, tuo sirupas bus tirštesnis, bet svarbu nuolat maišyti, kad neprisviltų.
Kai viskas pasiruošta, sirupas supilamas į švarius, sterilizuotus stiklainius ar buteliukus, sandariai uždaromas, o geriausia – dar ir pasterizuoti, jei nori laikyti jį ilgiau. Tinkamai pagamintas sirupas šaldytuve ar tamsioje spintelėje laikosi visą žiemą.
Kaip atskirti paprastąją kiaulpienę?
Labai svarbu – nesupainioti paprastosios kiaulpienės su kita, nuodinga piene – dirvine piene. Jie panašūs – abu turi geltonus žiedus, panašų augimo laiką, tačiau skirtingas savybes. Kiaulpienė turi vieną žiedą ant vienos tuščiavidurės stiebo, kuris kyla tiesiai iš žemės. Jos lapai lygesni, tamsiai žali ir nėra dygliuoti.
Tuo tarpu nuodingos dirvinės pienės stiebai dažnai šakoti, turi kelių žiedų kekę, o lapai gerokai šiurkštesni, su smulkiais dantytais pakraščiais, tarsi apsiviję aplink stiebą. Jei kyla abejonių – geriau nerizikuoti ir pasikonsultuoti arba naudoti tik tuos augalus, kuriuos pažįsti tikrai gerai!
Kada ir kaip vartoti – ir kas turėtų būti atsargesni?
Pienių sirupas dažniausiai naudojamas kaip imuninės sistemos stiprintojas, švelnus detoksikuojantis papildas ar tiesiog natūralus saldiklis. Galima jį gerti rytais, šaukšteliu prieš valgį, arba įmaišyti į žolelių arbatą, ypač jei vargina peršalimas, kosulys, užkimimas ar sunkumas po valgio. Vis dėlto svarbu atminti, kad pienė, nors ir natūrali, turi stiprų poveikį.
Todėl besilaukiančios moterys, žindančios ar žmonės su tulžies akmenimis turėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat žmonės, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio ar diuretikų, nes pienė veikia šlapimą varančiai. Visiems kitiems – tai puikus, senoviškas, bet nepamirštamas būdas palaikyti sveikatą.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti