Stresas ar peršalimas? Atlik testą ir sužinok, ar tavo kūno simptomai slepia daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio

Kai keičiasi sezonai, organizmas reaguoja ne tik į šviesą ar temperatūrą. Keičiasi ritmas, atsiranda daugiau įsipareigojimų, planų, spaudimo iš aplinkos. Šis pereinamasis laikotarpis dažnai tampa dirgikliu, kurio nematome, bet jaučiame labai aiškiai. Ir dažnai tai pasireiškia ne galvoje, o būtent kūne: per įtampą, skausmus, širdies dūžius ar net tariamai bepriežastinį kosulį.

Kai sakome „man kažkas negerai“, dažnai ieškome viruso ar peršalimo. Bet kai temperatūros nėra, o vaistai neveikia, galbūt verta sustoti ir paklausti – o kas vyksta mano viduje? Stresas nebūtinai pasireiškia kaip mintis, dažnai jis pasirodo ten, kur net neįtartum – per raumenis, odą, kvėpavimą. Ir tai nėra vaizduotė. Tai tiesiog kūno kalba.

Kodėl skauda kūną, kai realiai nesergi

Fizinis skausmas, ypač nugaroje, kakle, pečių juostoje, labai dažnai siejamas su įtampa. Tai natūrali raumenų reakcija į psichologinę apkrovą. Kai smegenys gauna signalą apie grėsmę, jos aktyvuoja gynybinį mechanizmą. Raumenys įsitempia, pasiruošia kovai ar bėgimui. 

Bet kadangi šiandien stresą kelia ne laukinis žvėris, o darbinis laiškas ar konfliktas su artimu, ta įtampa lieka nejudinama. Ji kaupiasi, tampa lėtine, o galiausiai ir skausminga. Žmonės dažnai skundžiasi, kad po įtemptos savaitės jiems skauda nugarą ar net sąnarius. 

Tai nėra iliuzija. Kūnas fiziškai neša emocinį krūvį ir jei tai tęsiasi ilgai, atsiranda ne tik skausmas, bet ir nuolatinis jausmas, kad esi išsekęs. Ne dėl fizinio darbo, o dėl to, kad viskas kaupiasi viduje.

Kosulys be priežasties – ne visada peršalimas

Vienas iš mažiau kalbamų, bet labai realių streso simptomų – sausas kosulys. Jis atsiranda netikėtai, dažniausiai vakare arba tada, kai būni vienas. Gydytojai dažnai neranda fiziologinės priežasties: bronchai švarūs, virusų nėra, temperatūra normali, tačiau kosulys niekur nedingsta.

Tai gali būti psichosomatinė reakcija. Kai žmogus jaučia įtampą, jo kvėpavimas keičiasi: tampa paviršutiniškas, greitesnis. Tokia kvėpavimo forma sausina kvėpavimo takus, dirgina gleivinę, o galiausiai pasireiškia kaip refleksinis kosulys. Tai ypač dažnai nutinka žmonėms, kurie ilgai slopina emocijas arba jaučia spaudimą kalbėti, bet neturi tam vietos ar leidimo.

Kodėl prakaituoja delnai ir plaka širdis

Stresas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, tą pačią, kuri atsakinga už „bėk arba kovok“ režimą. Kai ji suveikia, kūnas ima veikti kaip per grėsmę. Širdis plaka greičiau, prakaituoja delnai, pasunkėja kvėpavimas. Visi šie pojūčiai yra natūralūs, bet kai jie kyla be aiškios išorinės priežasties, žmogus pradeda jausti nerimą, tarsi kažkas tuoj nutiks. 

Toks fiziologinis atsakas labai būdingas žmonėms, gyvenantiems nuolatiniame įtampoje. Šios reakcijos pačios savaime nėra pavojingos. Bet jos signalizuoja, kad kūnas balansuoja ant ribos. Ir jei niekas nesikeičia, jis pradeda ieškoti išėjimo. Tuomet pasireiškia ne tik prakaitavimu ar širdies dūžiais, bet ir nemiga, virškinimo sutrikimais ar imuniteto silpnėjimu.

Pavasaris yra tikras streso akumuliatorius

Nors pavasaris daug kam siejasi su pozityvumu, jis tuo pačiu ir metas, kai organizmas pereina iš vieno režimo į kitą. Po žiemos kūnas dažnai išsekęs, o protas jau verčia bėgti, planuoti, veikti. Šis neatitikimas tarp fizinių resursų ir psichologinių lūkesčių sukelia papildomą spaudimą.

Būtent todėl pavasarį dažniau pasireiškia streso simptomai. Kai kurie tai vadina sezoniniu pervargimu, kiti – emociniu atoslūgiu. Bet iš esmės tai kūno bandymas pasivyti protą ir jei jam nesuteikiama galimybė pailsėti ar sustoti, simptomai tik stiprėja.

Ką daryti, kai kūnas siunčia signalą

Pirmiausia – jį išgirsti. Jei nuolat skauda kaklą ar ima kosulys be aiškios priežasties, nereikia iš karto ieškoti ligos. Gal verta atsitraukti, pasivaikščioti, pakeisti kvėpavimą, išmiegoti daugiau nei šešias valandas. 

Kartais paprastas atsakymas slypi ne vaistinėje, o kalendoriuje, kur reikėtų pažymėti dieną be nieko. Svarbiausia – nenuvertinti to, ką jauti. Kūnas nekalba be reikalo. Ir jei jau pradėjo šnabždėti per skausmą, prakaitą ar įkyrų kosulį, gal tai reiškia tik viena – laikas sustoti ir išgirsti.

Mini testas: ar tavo kūnas kalba apie stresą?

Atsakyk TAIP arba NE į šiuos klausimus:

• Pastaruoju metu dažnai skauda pečius ar kaklą, nors fiziškai nepersidirbi.
• Gana dažnai tave ištinka sausas kosulys be jokio peršalimo požymių.
• Naktimis pabundi su pagreitėjusiu širdies plakimu arba sunku užmigti net būnant pavargus.
• Pastebi, kad be jokios priežasties prakaituoja delnai ar šąla galūnės.
• Dažnai atrodo, kad „kažkas negerai“, bet nieko konkretaus įvardyti negali.
• Kūnas jaučia nuovargį, bet protas vis stumia į naujas užduotis.

Jei atsakei TAIP į 3 ar daugiau klausimų: tavo kūnas tikrai bando tau kažką pasakyti. Galbūt laikas sulėtinti tempą.