Užkirskite kelią vėžiui ir kitoms baisioms ligoms: tyrimai rodo, kad vaikščiojimas gali sumažinti įvairias rizikas

Ina Jonaitienė , 2025-05-27, 12:59 (atnaujinta 2025-05-27, 19:01)
0
Užkirskite kelią vėžiui ir kitoms baisioms ligoms: tyrimai rodo, kad vaikščiojimas gali sumažinti įvairias rizikas

Atrodo paprasta, išėjai pasivaikščioti, pakvėpavai grynu oru, pravėdinai galvą. Bet mokslas sako, kad tai, kas atrodo nereikšminga, iš tiesų daro galingą poveikį. Kasdienis pasivaikščiojimas yra daug daugiau nei tik judėjimas. 

Tai investicija į tavo širdį, smegenis, emocijas ir net ilgalaikę apsaugą nuo ligų. Pėsčiomis nueiti vos 7–9 tūkst. žingsnių per dieną gali sumažinti vėžio riziką net iki 16 proc., rodo 2025 metų Oksfordo universiteto tyrimas.

Ir tam nereikia specialių treniruočių batelių, sporto klubo narystės ar brangių įrangų, tik laiko ir ryžto iš tiesų žengti tuos žingsnius. Jei dar svarstai, ar verta į savo dienotvarkę įtraukti valandą vaikščiojimo – atsakymas vienareikšmiškas. 

Vos per kelias savaites pradėsi jaustis geriau, o ilgainiui tai taps viena geriausių tavo gyvenimo investicijų.

Ką iš tiesų duoda valanda pėsčiomis kasdien?

Naujausi tyrimai rodo, kad 9 tūkstančių žingsnių riba per dieną, tai optimalus kiekis, kuris reikšmingai sumažina riziką sirgti įvairiomis ligomis, tarp jų – vėžiu, širdies ligomis ar depresija.

Reguliariai vaikščiodami stiprinate kraujotaką, aprūpinate smegenis deguonimi, gerinate širdies ritmą ir mažinate streso hormono kortizolio kiekį. Nacionalinio biotechnologijos informacijos centro duomenimis, vaikščiojimas daro ryškų poveikį ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai.

Ir tai dar ne viskas. Teigiama, kad net nedidelis krūvis organizmui leidžia kūnui efektyviau naudoti energiją, o tai tiesiogiai susiję su svorio kontrole.

Ar vaikščiojimas padeda numesti svorio?

Valanda vaikščiojimo gali sudeginti nuo 240 iki 400 kalorijų, priklausomai nuo žmogaus svorio, tempo ir vaikščiojimo reljefo. Jei sveriate apie 70 kg ir vaikštote vidutiniu tempu, per valandą sudeginsite apie 245 kalorijas. Spartesniu žingsniu net iki 350.

Tai ypač aktualu tiems, kurie siekia ilgalaikių rezultatų be drastiškų dietų ar pervargimo sporto salėse. Tinkamai derinant vaikščiojimą su subalansuota mityba, pasiekti pokyčiai bus ne tik realūs, bet ir išliekantys.

Kada matysis pirmieji rezultatai?

Jau po dviejų ar keturių savaičių reguliaraus vaikščiojimo daugelis žmonių pastebi, kad jų kūnas keičiasi: lengviau kvėpuoti, ilgiau išlaikoma energija, gerėja miegas. Deguonies įsisavinimo rodikliai (VO2 max) pagerėja per 4–6 savaites, o nuotaika ima kilti jau po pirmųjų pasivaikščiojimų.

Tyrimai iš Ajovos universiteto rodo, kad net 12 minučių vaikščiojimo gali akivaizdžiai pagerinti nuotaiką. O jei tikslas yra svorio metimas ar ištvermės didinimas, tikėtini rezultatai atsiras per 2–4 mėnesius. 

Tai natūralus procesas, kuris reikalauja laiko, bet atsiperka su kaupu.

Kada geriausia eiti pasivaikščioti?

Rytinis ar vakarinis pasivaikščiojimas, kiekvienas laikas turi savo naudą. Rytiniai pasivaikščiojimai padeda reguliuoti paros ritmą, gerina miego kokybę ir suteikia energijos dienos pradžiai. 

Tyrimai rodo, kad rytinė saulė stimuliuoja melatonino gamybą vakare, o tai svarbu kokybiškam miegui.

Vakariniai pasivaikščiojimai, savo ruožtu, leidžia atsipalaiduoti po įtemptos dienos, sumažina nervinę įtampą ir paruošia kūną poilsiui. Svarbiausia yra rasti laiką, kuris atitiktų tavo dienos ritmą. Tada vaikščiojimas taps įpročiu, ne prievole.

Ką tavo kūnas patiria per valandą vaikščiojimo?

Minute po minutės organizmas patiria pozityvius pokyčius:

  • 0–5 min.: padidėja širdies ritmas, pradeda šilti raumenys.
  • 5–10 min.: mažėja kortizolio kiekis – kūnas atsipalaiduoja.
  • 10–15 min.: stabilizuojasi cukraus kiekis kraujyje – puiku po valgio.
  • 15–30 min.: kūnas pradeda naudoti riebalų atsargas kaip energijos šaltinį.
  • 30–45 min.: įsijungia endorfinai, protas tampa aiškesnis, gerėja nuotaika.
  • 45–60 min.: dopaminas, serotoninas ir kiti „laimės hormonai“ sukuria euforijos jausmą.

Tai ne tik mokslinis faktas – tai praktika, kurią gali patvirtinti kiekvienas, kas reguliariai išeina pasivaikščioti. Daugeliui tai tampa ne tik fizine veikla, bet ir psichologine terapija.

Vaikščioti verta, net jei neturi tikslo

Kartais tereikia išeiti į lauką be plano. Be maršruto, be spaudimo „būti aktyviam“. Vaikščiojimas yra viena paprasčiausių, bet galingiausių praktikų, kurios ilgainiui gali pakeisti tavo sveikatą ir savijautą. Nebūtina iš karto siekti rekordų, pradėk nuo 20 minučių, paskui pratęsk iki valandos.

Kiekvienas žingsnis – tai ne tik kelias fiziškai, bet ir emocinis atstumas nuo streso, įtampos ar blogos nuotaikos. Geresnė savijauta yra vos už kampo. Tereikia išeiti.

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas