Vaistinių pateikiami skaičiai rodo nerimą keliantį šuolį: lietuvius vis dažniau kankina nerimas ir nemiga

„Vaistininko praktika verčiuosi jau dvidešimt metų, tad galiu drąsiai pasakyti – pokyčiai didžiuliai. Vis daugiau žmonių kreipiasi ieškodami patarimo ar pagalbos dėl nerimo, sutrikusio miego ar kamuojančio streso. Dauguma jų – jauno amžiaus. Rūpinimąsi savo psichikos sveikata rodo ir mūsų duomenys – pirmąjį šių metų ketvirtį palyginti su praėjusių metų psichotropinių vaistų pardavimai išaugo 8 proc.“, – pastebi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.

Pasak jos, šiuo metu žmonės dažniausiai skundžiasi miego sutrikimais, sunkumais užmigti, taip pat pasikartojančiais nerimo ir panikos priepuoliais.

„Ne visi pacientai iš pradžių supranta, kad tai – panikos atakos. Susidūrę pirmą kartą, dažnai panikos ataką įvardija kaip „negera su širdimi“, dusulio, pykinimo jausmą ar spaudimą krūtinėje“, – sako vaistininkė.

Ieško natūralių priemonių

Esant pirminiams sunkumams užmigti, varginant prabudimams ar neproduktyviam miegui, žmonės pirmiausia kreipiasi į vaistininką – ieško natūralių, augalinių ar fitoterapinių preparatų, taip pat nereceptinių vaistų.

„Tik tada, kai susiduriama su ilgalaike nemiga ir liga jau diagnozuota, kreipiamasi dėl receptinių vaistų. Labai panaši situacija su momentiniu ar trumpalaikiu stresu – žmonės dažnai nori greito sprendimo, o vaistininkas tampa pirmuoju konsultantu“, – aiškina R. Truncė.

Pasak jos, visuomenėje mažėja stigmos, psichikos sutrikimai vis dažniau prilyginami kitoms fizinėms ligoms – tokioms kaip skrandžio ar sąnarių skausmas, todėl konsultacijos dėl psichologinės savijautos tampa vis dažnesnės.

„Ypač daug klausimų kyla tiems, kurie ką tik ar neseniai susidūrė su šiomis problemomis. Konsultacijos apima ne tik preparato pasirinkimą, bet ir vartojimą, suderinamumą. Kai kuriais atvejais, kai matome, kad augalinių ar nereceptinių preparatų nepakanka, nukreipiame pacientą tolesnei pagalbai – pirmiausia pas šeimos gydytoją, o prireikus – ir pas specialistą ar dėl receptinių vaistų“, – pasakoja vaistininkė.

Pradėti nuo gyvenimo pokyčių

Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Milda Sakalauskienė atkreipia dėmesį: susirūpinti verta tada, kai emociniai sunkumai ima trukdyti santykiams, darbui ar kasdieniam gyvenimui.

„Jeigu liūdesys, nerimas, energijos ar apetito stoka, dirglumas, sutrikęs miegas trunka ilgiau nei įprasta, o įprastos savipagalbos priemonės, tokios kaip atpalaiduojanti veikla ar kvėpavimo pratimai, nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą. Kai kuriais atvejais jis gali pasiūlyti nemedikamentinį gydymą – psichoterapiją. Apie medikamentinį gydymą svarstome tada, kai pacientas nurodo psichoterapinio gydymo nenorintis arba įvertinę, jog psichoterapijos gali nepakakti“, – aiškina ji.

Gydymas ne visada pradedamas nuo vaistų – sprendimą lemia problemos pobūdis, sunkumas ir paties paciento pasirinkimas.

„Gydytojas padeda objektyviai įvertinti situaciją, išsigryninti problemas, kartu su pacientu sudaryti dienotvarkės, fizinio aktyvumo ar mitybos planą, aptarti miego higieną. Kartais vien šių pokyčių gali pakakti. Gali būti rekomenduojama ir psichoterapija – gydymo metodas, kuris padeda per kontaktą su specialistu suvokti savo minčių, emocijų, poelgių priežastis, juos keisti ir galiausiai – jaustis geriau“, – teigia M. Sakalauskienė.

Kada skiriami vaistai?

Pasak gydytojos, vaistai skiriami tik po visapusiško vertinimo – įvertinami ne tik simptomai, bet ir ligos istorija, ankstesni gydymo bandymai, jų veiksmingumas, gretutinės ligos ir dėl jų vartojami medikamentai, gyvenimo būdas ir net profesija.

„Pavyzdžiui, vairuotojui gali būti netinkami raminamieji, o žmogui, turinčiam širdies ritmo sutrikimų – kai kurie antidepresantai“, – paaiškina specialistė.

Dauguma psichotropinių vaistų, ypač antidepresantai, pradeda veikti palaipsniui. Kartais poveikis juntamas jau per 2 savaites, bet tikrasis terapinis rezultatas dažniausiai išryškėja per 4–6 savaites.

„Vaistai koreguoja neuromediatorių – cheminių junginių, perduodančių nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių – pusiausvyrą smegenyse, o tam reikia laiko. Todėl labai svarbu reguliariai vartoti paskirtą dozę ir nekeisti gydymo savo nuožiūra“, – patikina M. Sakalauskienė.

Dažniausios klaidos

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė R. Truncė pastebi, kad dažnai į vaistinę užsuka žmonės, kurie nori įsigyti artimiesiems paskirtų psichotropinių vaistų.

„Turime situacijų, kai pacientai reikalauja parduoti tokių pačių tablečių, kokias gavo jų močiutė ar kaimynė. Tačiau pagrindinė taisyklė – vartoti tik jums skirtus vaistus, reguliariai ir pagal gydytojo schemą, ypač pradedant gydymą“, – įspėja ji.

Vaistų vartojimo nutraukimas be gydytojo žinios taip pat pavojingas – dažnai taikomas vadinamasis „išvedimas“, kai dozė mažinama palaipsniui, kad būtų išvengta nutraukimo sindromo.

Didelė klaida, anot psichiatrės, yra tikėtis greito pagerėjimo po kelių tablečių ir nusivylus nutraukti gydymą nepasitarus su specialistu.

„Prasta savijauta nesusiformuoja per vieną dieną – problemos kaupiasi ilgai, tad ir sveikimas užtrunka. Jei kyla abejonių dėl paskirto gydymo – svarbu kalbėtis su gydytoju. Dažna klaida – vengti pakartotinių kontrolinių vizitų, nesilaikyti rekomendacijų, o visa tai trukdo pasiekti ilgalaikių rezultatų“, – užbaigia M. Sakalauskienė.