Atsikratykite net 30 proc. svorio vos per savaitę: mokslininkai aptiko metodą, reikia atsisakyti vieno produkto

Ši studija, paskelbta prestižiniame žurnale „Nature“, atveria naujus horizontus medžiagų apykaitos tyrimuose ir svorio reguliavimo galimybėse. Mokslininkų komanda iš Niujorko universiteto Grossman medicinos mokyklos atliko eksperimentą su genetiškai modifikuotomis pelėmis, kurios negalėjo sintetinti cisteino. Pelės buvo šeriamos mityba be šios aminorūgšties, o rezultatai nustebino net pačius tyrėjus.

Cisteinas yra viena iš devynių būtinųjų aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina ir turi gauti su maistu. Ji atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant kofermentą A medžiagą, be kurios organizmas nesugeba paversti maisto energija. Trūkstant cisteino, sumažėja kofermento A kiekis, o tai trikdo visą energijos gamybos procesą ląstelėse. Dėl to organizmas pradeda naudoti savo riebalų atsargas, kad patenkintų energijos poreikį.

Kofermentas A dalyvauja daugiau nei šimte medžiagų apykaitos procesų ir bendradarbiauja su maždaug keturiais procentais visų fermentų organizme. Jo stoka reiškia rimtus organizmo veiklos sutrikimus.

Naujas žvilgsnis į medžiagų apykaitą

Tyrimą vadovavęs profesorius Evgeny Nudler teigia, kad šie rezultatai suteikia naują supratimą apie medžiagų apykaitos mechanizmus. Pasak jo, nors šis metodas kol kas negali būti tiesiogiai taikomas svorio mažinimui žmonėms, atradimas parodo, kaip svarbus yra cisteino vaidmuo organizme.

Žmogui visiškai pašalinti cisteiną iš raciono būtų sudėtinga, nes ši aminorūgštis randama beveik visuose maisto produktuose. Be to, ji svarbi daugeliui apsauginių ląstelių funkcijų, todėl jos trūkumas galėtų kelti pavojų sveikatai.

Augalinės mitybos įtaka

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad augalinės kilmės produktai - daržovės, vaisiai, ankštinės kultūros turi natūraliai turi mažesnį kiekį cisteino ir kitos sieros turinčios aminorūgšties, metionino. Anksčiau buvo manoma, kad būtent metionino ribojimas duoda sveikatos naudos, tačiau šis tyrimas rodo, kad reikšmingiausias poveikis siejamas su būtent cisteino trūkumu.

Ląstelių stresas ir riebalų deginimas

Cisteino stoka organizme ne tik trikdė energijos gamybą, bet ir aktyvavo dvi gynybines reakcijas - integruotą streso atsaką ir oksidacinio streso mechanizmus. Tai dar labiau paspartino riebalų irimą, nes organizmas padidino streso hormono GDF15 gamybą. Šis hormonas mažina apetitą ir slopina fermentų, atsakingų už riebalų sintezę, veiklą.

Ką tai reiškia ateičiai?

Pasak kito tyrimo autoriaus, profesoriaus Dan Littman, ateityje planuojama gilintis į tai, ar galima būtų tiksliai reguliuoti cisteino apykaitą tam tikruose organuose ar audiniuose. Tokiu būdu būtų galima pasiekti panašų svorio mažėjimą, tačiau nekenkiant organizmo veiklai.

Svarbu pažymėti, kad tyrimas parodė unikalų cisteino poveikį svorio reguliavimui. Nė viena kita būtinoji aminorūgštis nesukėlė tokio ryškaus organizmo atsako. Tai reiškia, kad ateityje cisteino vaidmuo gali tapti esminiu tiek moksliniuose tyrimuose, tiek kuriant naujus mitybos ar sveikatingumo sprendimus.