Ar stikliniai buteliai yra pavojingesni nei plastikas? Tyrimo rezultatai šokiravo net ir visko mačiusius

Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs gėrimai nuo vandens iki saldžiųjų gazuotų gėrimų, taip pat įvairios pakuotės, kaip stiklinės, plastikinės ir metalinės. Rezultatai parodė, kad didžiausi mikroplastiko kiekiai buvo aptikti būtent stiklinėse tarose. Kai kuriose stiklinėse pakuotėse rasta net penkiasdešimt kartų daugiau plastiko dalelių nei įprastuose plastikiniuose buteliuose.

Šis atradimas buvo netikėtas ne tik visuomenei, bet ir patiems tyrėjams. Tikėtasi, kad plastikinės pakuotės, dėl savo sudėties ir struktūros, bus didžiausias taršos šaltinis. Tačiau pasirodė, kad mikroplastikas į gėrimus patenka ne iš stiklo, o iš metalinių dangtelių, padengtų spalvotais dažais.

Kaip mikroplastikas patenka į gėrimą?

Analizė parodė, kad dažytos dangtelių dalys laikui bėgant dėvisi ir išskiria mikroskopines plastiko daleles. Dangtelių paviršiuje atsiranda įbrėžimų, kuriuose susikaupia mažytės dalelės. Kai butelis laikomas ilgiau arba yra pervežamas, dalelės nuo dangtelio gali nukristi į skystį viduje. Tokiu būdu net ir nepriekaištingai atrodančios stiklinės pakuotės gali tapti taršos šaltiniu.

Ypač tai pasakytina apie saldžius ir gazuotus gėrimus, kurie dažniausiai yra supilstyti į stiklines taras su metaliniais užsukamais dangteliais. Dėl nuolatinio judėjimo ar vibracijos dalelės nuo dangtelio patenka į gėrimą, ir galiausiai į žmogaus organizmą.

Kurie gėrimai saugesni?

Tyrimai parodė, kad mažiausiai mikroplastiko buvo rasta paprastame vandenyje. Tiek negazuotas, tiek gazuotas vanduo, nepriklausomai nuo pakuotės, turėjo palyginti mažus dalelių kiekius. Gėrimai, kuriuose daug saldiklių, aromatų ar dažiklių, dažniau buvo užteršti.

Įdomu tai, kad net vynas, kuris dažniausiai pilstomas į stiklines taras su kamščiais, taip pat gali turėti nedidelį mikroplastiko kiekį. Nors tiksli šių skirtumų priežastis dar nėra iki galo žinoma, galima daryti prielaidą, kad svarbų vaidmenį čia atlieka ne tik pakuotė, bet ir tai, kaip ji buvo sandėliuojama, transportuota ar atidaryta.

Ar mikroplastikas kelia grėsmę sveikatai?

Šiuo metu dar nėra aiškiai nustatyta, kokį poveikį mikroplastikas daro žmogaus organizmui. Tačiau vis dažniau kalbama apie galimą ilgalaikę žalą, ypač jei plastiko dalelės kaupiasi organizme per ilgesnį laiką. Nors mikroplastiko kiekiai gėrimuose dažnai yra labai maži, nuolatinis jų vartojimas kelia pagrįstą susirūpinimą.

Manoma, kad plastiko dalelės gali trikdyti mikroflorą, skatinti uždegiminius procesus ar pernešti kenksmingas chemines medžiagas. Dėl to daug mokslininkų pasisako už prevenciją, geriau sumažinti mikroplastiko šaltinius dar prieš jam patenkant į produktus.

Kaip sumažinti mikroplastiko kiekį?

Vienas iš paprasčiausių būdų sumažinti mikroplastiko kiekį yra geresnis pakuočių paruošimas. Tyrimų metu buvo išbandyta priemonė, kai butelių dangteliai prieš uždarant buvo išvalomi oru, nuplaunami vandeniu ir nuvalomi alkoholiu. Tai padėjo sumažinti mikroplastiko kiekį daugiau nei per pusę.

Tokie veiksmai galėtų būti lengvai įgyvendinami gamybos linijose, ypač gaminant gėrimus, reklamuojamus kaip sveiki ar natūralūs. Be to, vartotojai taip pat gali imtis paprastų priemonių, pavyzdžiui, rinktis gėrimus su kamščiais, vengti ilgai laikyti gėrimus karštyje ar atidarytus laikyti ilgą laiką.

Stiklas ir plastikas ilgą laiką buvo vertinami skirtingai, vienas kaip saugus, kitas kaip žalingas. Tačiau realybė rodo, kad viskas yra kur kas sudėtingiau. Net geriausios intencijos gali suklaidinti, jei nesivadovaujame patikimais duomenimis. Mikroplastiko problema dar tik pradedama suvokti, tačiau jau dabar aišku, kad jos ignoruoti nebegalima.

Todėl verta ne tik domėtis, bet ir sąmoningai rinktis. Skirtingos pakuotės turi skirtingą poveikį, o tai, kas atrodo natūralu, ne visuomet reiškia saugų pasirinkimą. Tik informuotas vartotojas gali apsaugoti save ir savo artimuosius nuo nematomų, bet realių grėsmių.