Gera savijauta dar nereiškia, kad esame sveiki: ką ir kaip dažnai svarbu tikrintis profilaktiškai?

Pasak Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojos Lauros Tamašauskienės, profilaktika nėra vienkartinis, viską apimantis tyrimas – tai nuoseklus procesas, kurio tikslas yra anksti identifikuoti rizikas ir ligas, kurios dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.

„Dalis žmonių mano, kad gera savijauta reiškia gerą sveikatą, tačiau tokia nuostata klaidinga. Daug ligų, ypač onkologinių, ilgą laiką nesukelia jokių ryškių simptomų, o jų progresavimas vyksta nepastebimai. Tik reguliariai tikrinantis profilaktiškai, gydytojui renkant anamnezę ir atliekant tikslingus tyrimus, galima aptikti ligą ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią jos vystymuisi“, – sako šeimos gydytoja.

Tikrintis profilaktiškai skatina sveikatos draudimas

Anot L. Tamašauskienės, vis daugiau jaunų žmonių noriai rūpinasi savo sveikata ir į šeimos gydytoją kreipiasi profilaktiškai. Tokius pacientus neretai paskatina darbdavių suteiktas papildomas sveikatos draudimas, suteikiantis prieigą prie tyrimų, kurie nėra finansuojami valstybės arba įprastai nėra atliekami profilaktiškai.

„Kartu tai palengvina ir šeimos gydytojo darbą. Šiuo atveju galime skirti ne tik bazinius, bet ir platesnio spektro tyrimus, kurie leidžia tiksliau įvertinti paciento būklę, greičiau atpažinti galimas rizikas ir, prireikus, laiku nukreipti žmogų tolesniam ištyrimui ar gydymui“, – teigia šeimos gydytoja.

Profilaktinei sveikatos patikrai pas šeimos gydytoją pravartu apsilankyti bent kartą per metus. Jis, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir ligos istoriją, gali paskirti reikiamus tyrimus arba nukreipti pas kitus specialistus.

Tyrimai skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir lyties

Be šeimos gydytojo konsultacijos, tam tikri tyrimai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, lyties ir gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, moterims reikalinga reguliari gydytojo ginekologo apžiūra, o sulaukusioms 50-ies – mamografija dėl krūties vėžio prevencijos.

Vyresniems nei 40 metų vyrams skiriamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimas, taip pat gali būti atliekama elektrokardiograma, cholesterolio ir gliukozės tyrimai.

„Atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, šeimos gydytojas gali paskirti laboratorinius tyrimus: bendrą kraujo, šlapimo, gliukozės ar skydliaukės hormonų tyrimus, taip pat kepenų fermentų, inkstų funkcijos rodiklių įvertinimą. Verta atlikti elektrokardiogramą, o esant poreikiui – ir vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgenogramą ar pilvo organų echoskopiją“, – pasakoja L. Tamašauskienė.

Valstybės finansuojamos prevencinės programos – dar viena svarbi profilaktikos grandis. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios tokios programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, storosios žarnos vėžio, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos. Jose gali dalyvauti visi pacientai, priklausantys atitinkamoms amžiaus grupėms, ir tai yra vienas efektyviausių būdų laiku nustatyti kliniškai dar nepasireiškusias ligas.

Vyrai tampa aktyvesni

L. Tamašauskienė atkreipia dėmesį, kad net ir iš pirmo žvilgsnio menki simptomai, tokie kaip neaiškios kilmės karščiavimas, svorio kritimas ar bendras silpnumas, yra ženklas nedelsti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją. Taip pat verta sunerimti, jei pastebimi odos darinių pokyčiai, sutrinka šlapinimasis ir tuštinimasis, vargina dusulys ar užsitęsęs kosulys.

„Jei anksčiau vyrai rečiau kreipdavosi į šeimos gydytojus, pastebime, kad jų sąmoningumas auga. Jie labiau jaučia atsakomybę už savo sveikatą, dažniau tikrinasi profilaktiškai, pasiklausia dėl jiems priklausančių prevencinių programų“, – sako šeimos gydytoja.

Rūpinimasis sveikata taip pat apima ir emocinę gerovę. Jei žmogus skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, miego sutrikimais, apatija ar emociniu nestabilumu, tai gali signalizuoti apie perdegimą ar psichinės sveikatos sutrikimą. Šeimos gydytojas yra pirmasis, į kurį verta kreiptis, o prireikus – pacientas nukreipiamas pas psichologą ar psichiatrą.

„Svarbu priminti, kad prisirašymas prie gydymo įstaigos suteikia pacientui galimybę turėti pastovų šeimos gydytoją, kuris seka jo sveikatos būklę, rūpinasi tyrimais ir, esant poreikiui, skiria gydymą ar nukreipia pas kitus specialistus. Pacientas gali jaustis saugus, žinodamas, kad jo sveikata bus tinkamai pasirūpinta“, – tikina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojos L. Tamašauskienė.