Visi aplink džiaugiasi, o tu vos keli ryte? Įkliuvote į pavasarinės depresijos pinkles, pasakė, kaip ištrūkti

Toks paradoksas vadinamas pavasarine depresija – būsena, kurią ne visi atpažįsta laiku, bet kuri tikrai sugeba sutrikdyti kasdienybę. Sunku tiksliai pasakyti, kodėl ji kyla, bet žinoma, kad saulės spinduliai ne visada reiškia laimę. Net ir šiltėjantis oras gali kelti spaudimą – juk „visi turėtų būti laimingi“. 

Šis vidinis konfliktas tarp to, ką jauti, ir to, ką „turėtum“ jausti, dažnai tik pablogina situaciją. Žmogus ima kaltinti save dėl liūdesio, tarsi neturėtų teisės taip jaustis. Svarbu suprasti, kad tai nėra tinginystė ar silpnumas. Tai – tikras emocinis krūvis, kurį galima palengvinti, jei tik sau leidžiama išgirsti save ir pasikalbėti apie tai su artimaisiais ar specialistais.

Kodėl pavasaris kai kam tampa iššūkiu?

Pavasarį keičiasi ne tik gamta, bet ir žmogaus organizmas. Po žiemos imame gyventi pagal kitą paros ritmą – ilgesnės dienos, daugiau šviesos, pasikeitusi hormonų pusiausvyra. Visa tai išbalansuoja įprastą savijautą. Organizmas gali nesuspėti persiorientuoti ir reaguoti nuovargiu, nerimu ar net depresiniais požymiais.

Vitaminų stygius, kurį palieka žiema, taip pat neprideda žvalumo. Jei dar papildomai spaudžia darbai ar santykių įtampa – pavasarinė depresija nebetampa tik fraze. Ji tampa kasdienybės dalimi, kurią sunku nuslėpti.

Visuomenės lūkesčiai, kad „pavasarį turi būti linksmas“, sukelia vidinį konfliktą. Kai aplinkiniai džiaugiasi, o pats jautiesi lyg išspaustas, kyla ne tik liūdesys, bet ir gėdos jausmas. Tai viena pavojingiausių šios būsenos dalių.

Ką valgyti, kad būtų lengviau?

Mityba pavasarį gali turėti didelę įtaką emocinei savijautai. Ypač svarbu, kad racione netrūktų B grupės vitaminų, magnio, cinko, omega-3 rūgščių. Šios medžiagos tiesiogiai susijusios su nervų sistemos veikla, todėl jų trūkumas gali sustiprinti nuotaikų svyravimus.

Naudinga rinktis kuo natūralesnį maistą – daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, riešutus. Verta prisiminti, kad perdirbtas maistas dažnai tik sukelia trumpalaikį energijos pliūpsnį, po kurio seka dar didesnis nuovargis. Taip pat verta stebėti cukraus suvartojimą – dideli jo kiekiai gali pabloginti nuotaiką.

Jeigu kyla įtarimų, kad trūksta tam tikrų medžiagų, galima atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų. Ypač po žiemos dažnai pritrūksta vitamino D, kuris labai svarbus emociniam balansui.

Kas dar gali padėti?

Be fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos, itin padeda rutina. Nors ji gali skambėti nuobodžiai, tačiau pastovus ritmas sugrąžina stabilumo pojūtį. Pabandyk keltis ir gultis tuo pačiu metu, reguliariai valgyti, rasti vietos dienoje poilsiui.

Kvėpavimo pratimai, sąmoningas dėmesys, paprasta meditacija ar tiesiog trumpas pabuvimas su savimi be telefono – viskas, kas leidžia atsikvėpti, gali būti naudinga. Nereikia persistengti – net penkiolika minučių ramybės per dieną jau yra pradžia.

Jei visgi niekas nepadeda, tai ženklas, kad reikėtų pasitarti su specialistu. Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti suprasti gilumines nuotaikų priežastis ir rasti būdų, kaip geriau jaustis.

Kvėpavimas, kuris nuramina: kaip paprastai padėti sau

Kvėpavimas yra ne tik būtinas veiksmas gyvybei palaikyti, bet ir labai stiprus įrankis emociniam balansui atkurti. Kai jaučiame įtampą, dažnai kvėpuojame paviršutiniškai, trumpais įkvėpimais. Dėl to organizmas gauna mažiau deguonies, širdis ima plakti greičiau, o streso pojūtis stiprėja.

Vienas iš paprasčiausių būdų – vadinamasis „kvadratinis kvėpavimas“. Įkvepi per 4 sekundes, sulaikai kvėpavimą 4 sekundėms, iškvepi per 4 sekundes, ir vėl palaikai 4 sekundes, kol vėl įkvepi. Šį ciklą gali kartoti 3–5 minutes. Jau po pirmų kartų pajusi, kaip kūnas lėtėja, o mintys tampa ramesnės.

Kitas pratimas – „ilgas iškvėpimas“. Įkvepi per 4 sekundes, o iškvepi per 6 ar net 8 sekundes. Šis kvėpavimo būdas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą – tą, kuri atsakinga už poilsį ir ramybę. Jis ypač tinka prieš miegą arba kai širdis ima daužytis be aiškios priežasties.

Galiausiai – tiesiog sąmoningas kvėpavimas. Rask 2–3 minutes, atsisėsk patogiai ir stebėk, kaip kvėpuoji. Nieko nekeisk, tik stebėk. Tai lyg vidinis termometras, kuris leidžia pajusti, kiek įtampos yra kūne. Kartais užtenka vien pastebėti, kad kūnas pradėtų atsipalaiduoti.

Pavasaris – ne visada gėlės ir šypsenos

Pavasarinė depresija – tai ne mada ar pretekstas pasiteisinti. Tai reali būsena, kurią būtina pastebėti. Leisti sau jausti, kalbėti apie tai, ilsėtis, kai reikia – tai ne silpnumas, o tikras stiprybės ženklas. Jei šiemet pavasaris nedžiugina, nereiškia, kad su tavimi kažkas blogai. Tai reiškia, kad esi žmogus, kuris turi teisę jaustis visaip. Ir tai yra visiškai normalu.