Reabilitologė apie mažai kam žinomą kardiologinę reabilitaciją: širdies sveikata yra mūsų gyvenimo atspindys

Nejudrus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, o neretai ir lėtinis stresas – pagrindinės priežastys, kodėl vis jaunesniame amžiuje tenka susidurti su padidėjusia rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Su specialiste kalbamės, kas yra visuomenėje kol kas vis dar mažai žinoma kardiologinė reabilitacija ir kodėl į šių specialistų rankas papuola anaiptol ne tik senjorai.

Širdies sveikata – gyvenimo būdo atspindys

Ne vienerius metus kardiologinės reabilitacijos patirties sukaupusios fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Kristinos Kazlauskienės credo: „Jei nori turėti tai, ko iki šiol neturėjai, pradėk daryti dalykus, kurių iki šiol nedarei“. Šį gyvenimo moto, pasak, specialistės, daugelis galėtų pritaikyti ir savo širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatai.

Kitaip nei kai kurių kitų ligų atvejais, širdies ir kraujagyslių ligos itin priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo ir kasdienių įpročių. Mūsų širdies sveikata atspindi mūsų mitybos ir judėjimo įpročius, net ir tai, kiek streso patiriame. Taigi, kitaip nei kai kurių kitų sveikatos būklių atvejais, būtent širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui patys galime padaryti apčiuopiamos įtakos.

„Su metais, ypač sulig 40, sveikata tampa svarbesnė bei patiriami gyvenimo malonumai. Esame priversti galvoti apie tai, ką valgome, ar sportuojame, koks mūsų gyvenimo būdas ir aplinka, kaip susitvarkome su stresu ir reaguojame į gyvenimo iššūkius. Prakaituoti atliekant sunkius pratimus – tikrai nėra tai, ką kiekvienas norėtume daryti, tačiau aš vis tiek mankštinuosi, nes suprantu, jog gyvenime yra tam tikrų dalykų, kuriuos patirti galiu tik įdėjusi pastangų. Tai galima pasakyti apie darbą, žmones ir vertybes, – atvirai sako K. Kazlauskienė, – Norėdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei skaudžių jų pasekmių, galime keisti savo gyvenimo būdą: pradėti aktyviau judėti: daugiau vaikščioti, bent 2–3 kartus per savaitę turėti intervalinę kardio treniruotę saugaus pulso ribose, keisti mitybos įpročius, reguliuoti padidėjusį kraujospūdį, pulsą, sekti ar nesergama cukriniu diabetu ir jį gydyti, reguliuoti kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, taip pat mažinti ir streso lygį“.

Reabilitologė šypsosi, kad kardiologinės reabilitacijos specialistai – optimistai, tikintys, jog parodžius, kaip tam tikros gyvenimo būdo korekcijos padeda širdies ligomis persirgusiems žmonėms susigrąžinti pilnavertį gyvenimą, tai taps jų kasdieniais įpročiais ir liga nepasikartos.

Kokios širdies būklės atveda į kardiologinės reabilitacijos specialisto kabinetą?

Į ambulatorinės kardiologinės reabilitacijos specialisto rankas dažniausiai patenka pacientai, patyrę:

• Širdies infarktą;
• Nestabilią krūtinės anginą.  

Abiem atvejais įprastai jau po gydymo ligoninėje ir stabilizavus būklę – mat tiek infarktas, tiek nestabili krūtinės angina yra ūmios ir gyvybei pavojingos būklės.

Taip pat:

• Po širdies vainikinių arterijų angioplastikos ar stentavimo;
• Po širdies aorto-koronarinių jungčių operacijų;
• Sergantys kardiomiopatija;
• Sergantys širdies nepakankamumu;

Šeimos gydytojui nustačius didelę ir labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, po kardiologo konsultacijos sudarius individualų pirminės prevencijos planą. 

Tai pacientai, dūstantys fizinio krūvio metu ar jo netoleruojantys, turintys širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių: padidėjusį kraujospūdį, pulsą, antsvorį / nutukimą, sergantys cukriniu diabetu, turintys gliukozės tolerancijos sutrikimą, rūkantys, taip pat turintys paveldimą riziką – kurių tėvai, seneliai anksti mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat patiriantys aukštą streso lygį.

Vis dėlto, K. Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad ši reabilitacijos sritis aktuali ne tik sergantiems jau pažengusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, be ir norintiems laiku suvaldyti rizikos veiksnius: sumažinti padidėjusį cholesterolio lygį, sureguliuoti gliukozės apykaitą, sumažinti padidėjusį arterinį kraujospūdį, pulsą.

Ko tikėtis patekus pas kardiologinės reabilitacijos specialistą?

Pirmiausia patenkama pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, kuris įvertina paciento būklę, rizikos veiksnius, ligos eigą, taip pat jau atliktus tyrimus ir taikytą gydymą, apžiūri, sudaro individualiai pritaikytą reabilitacijos programą.

Atliekamas krūvio mėginys su dujų apykaitos analize (VO2 Max) ar veloergometrijos krūvio testas – fizinio krūvio tolerancijos ir saugaus tikslinio treniruojamo pulso įvertinimui. Taip pat gali būti atliekami ir kiti klinikiniai, biomechaniniai ir kiti kraujo tyrimai.

„Žmonėms, patyrusiems miokardo infarktą, labai svarbu parinkti tinkamą fizinį krūvį, nustatyti individualų krūvio slenkstį, nepavojingus sveikstančiajam“, – atkreipia dėmesį K. Kazlauskienė.

Sveikimo fazėje taikoma tausojamoji ar treniruojamoji kineziterapija, krūvis didinamas palaipsniui. Taikomas dozuotas ėjimas, pavyzdžiui, 1–3 km ir daugiau, velotreniruotės, bėgimas ant bėgtakio.

Kaip vyksta kardiologinė reabilitacija?

Pagrindinę kardiologinės reabilitacijos dalį sudaro sudaro kineziterapijos užsiėmimai, prižiūrint kineziterapeutui. Tai apima ir intervalines kardio treniruotes, pavyzdžiui, minant dviratį, ir jėgos treniruotes. Įprastai kardiologinė reabilitacija trunka 4–5 savaites, vėliau, išmokus pagrindinių principų, treniruotės tęsiamas savarankiškai namuose ar sporto salėje.

Pagrindiniai kardiologinės reabilitacijos tikslai: klinikinės būklės stabilizavimas bei tolesnis kraujotakos gerinimas, parenkant tinkamą fizinį krūvį, širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų rizikų įvertinimas ir prevencija, rizikos veiksnių korekcija; lėtinio širdies nepakankamumo funkcinės klasės gerinimas. Taip pat – psichoemocinės būklės, gyvenimo kokybės gerinimas, darbingumo atstatymas.