Vaiko oda žiemą sausėja ir skilinėja? Gydytoja paaiškino, kaip tinkamai prižiūrėti vaikus šaltuoju metų laiku

Apie tai, kodėl vaikų oda žiemą taip greitai praranda drėgmę ir kaip ją apsaugoti nuo pažeidimų, kalba pediatrė. Pasak jos, tinkama kasdienė priežiūra gali padėti išvengti tiek skausmingo skilinėjimo, tiek niežėjimo, o kartu ir sustiprinti vaiko odos apsauginį barjerą.

Gydytoja pabrėžia, kad šaltis, vėjas ir sausas patalpų oras – trys pagrindiniai žiemos priešai, su kuriais vaiko oda susiduria kasdien. Norint ją apsaugoti, reikia ne tik kremo, bet ir keleto paprastų įpročių, kurie dažnai būna pamirštami.

Kodėl vaikų oda žiemą tampa sausa ir trūkinėja

Pediatrė aiškina, kad vaikų oda turi savų ypatumų. Ji plonesnė nei suaugusiųjų, joje daugiau vandens, todėl drėgmės netekimas vyksta greičiau. Taip pat odos apsauginis sluoksnis dar nėra pilnai subrendęs – dėl to šaltis ir vėjas ją lengviau pažeidžia.

Šildymo sezonas dar labiau pablogina situaciją: radiatoriai ir šildytuvai išsausina ne tik orą, bet ir odą. Rezultatas – paraudę skruostai, šerpetojančios rankos, skilinėjančios lūpos. Vaikas gali skųstis deginimo jausmu ar niežėjimu, o tėvai dažnai klysta manydami, kad tai tik kosmetinė problema.

Kaip apsaugoti vaikų odą nuo šalčio

Pasak gydytojos, svarbiausia – drėkinti. Po kiekvienos maudynės ir pasivaikščiojimo reikėtų patepti odą švelniu, bekvapiu drėkinamuoju kremu. Geriausiai tinka vadinamieji emolientai – specialūs kremai be kvapiųjų medžiagų ir konservantų, kurie ne tik drėkina, bet ir atkuria apsauginį barjerą.

Prieš išeinant į lauką gydytoja rekomenduoja naudoti specialius apsauginius kremus, vadinamus „cold cream“. Jie sukuria ploną sluoksnį, kuris neleidžia šalčiui tiesiogiai veikti odos. Lūpoms tinka paprastas vazelinas, o rankoms – riebi apsauginė priemonė.

Labai svarbu nepamiršti ir fizinės apsaugos. Pirštinės, šalikas, kepurė ar balaklava – visa tai ne tik saugo nuo šalčio, bet ir sumažina kontaktą su vėju. Šiluma turi būti juntama, tačiau drabužiai neturi spausti ar trukdyti kvėpuoti odai.

Koks turi būti mikroklimatas namuose

Pediatrė pataria nepersistengti su šildymu. Optimali oro temperatūra namuose turėtų siekti 18-21 laipsnį šilumos, o drėgmė – apie 50-60 proc. Jei patalpose oras per sausas, verta naudoti oro drėkintuvą. Tai padės ne tik vaiko odai, bet ir jo kvėpavimo takams.

Be to, svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Nuo šešių mėnesių amžiaus būtina stebėti, ar mažylis išgeria reikiamą kiekį vandens, nes tinkamas drėkinimas turi vykti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Ar dažnas maudymas kenkia odai?

Dauguma tėvų bijo, kad kasdienės maudynės sausina odą, tačiau gydytoja sako, kad tai mitas – jei vaikas neturi odos ligų, šilta (ne karšta) vonia jam nekenkia. Tiesa, reikėtų vengti intensyvaus trynimo kempinėmis ar šiurkščiais rankšluosčiais.

Tiems vaikams, kurie serga atopiniu dermatitu ar turi itin sausą odą, maudynes galima šiek tiek riboti – maudyti kas antrą dieną, o į vandenį įpilti specialių emolientinių priemonių, kurios minkština odą. Po maudynių kremą rekomenduojama tepti iškart, kol oda dar šiek tiek drėgna.

Kokių sudedamųjų dalių ieškoti kremuose

Renkantis žieminę priežiūros priemonę vaikams, verta atkreipti dėmesį į sudėtį. Geri kremai nuo šalčio kremai turi turėti natūralių vaškų, pantenolio, lanolino ar augalinių aliejų. Šios medžiagos maitina, ramina ir sukuria apsauginį sluoksnį, neleidžiantį odai išsausėti.

Svarbiausia vengti kvapiklių, alkoholio ir dirbtinių dažiklių. Tokie ingredientai tik dirgina odą ir gali sukelti alergiją. Mažylių kremuose paprastumas – didžiausias privalumas.

Liaudiškos priemonės: ar jos tikrai padeda?

Pediatrė įspėja, kad liaudiški metodai, tokie kaip aliejų ar žolelių nuovirų naudojimas, gali duoti priešingą efektą. Augaliniai aliejai dažnai sukuria plėvelę, kuri neleidžia odai kvėpuoti, o kai kurios žolelės – dar labiau išsausina. Be to, kyla alergijos rizika.

Todėl geriau rinktis specialiai kūdikiams sukurtus kremus ir vengti eksperimentų. Vaikų oda jautri, todėl jai reikia ne stiprių priemonių, o švelnių ir patikimų.

Kada kreiptis į gydytoją

Net jei tėvai rūpinasi vaiko oda, dirginimas gali atsirasti. Jei pastebite paraudimą, sausas dėmes ar šerpetojimą, kuris vaikui nesukelia diskomforto, galima padidinti drėkinimą ir kelias dienas stebėti.

Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei odos būklė blogėja per kelias dienas, atsiranda patinimas, išskyros ar vaikas pradeda kasytis. Tai gali būti infekcijos arba dermatito požymiai.

Žiema nėra priežastis bijoti šalčio – svarbu tik pasirūpinti, kad mažylio oda būtų apsaugota. Tinkamai prižiūrint, vaiko skruostai bus ne nuo vėjo raudoni, o nuo sveiko juoko ir geros nuotaikos.