Elektromobilių baterijų milžinai keičia kryptį: štai kodėl jie dabar stato energijos kaupyklas

Rinkos analizės bendrovės „CRU“ duomenimis, Šiaurės Amerikoje dešimt gamyklų šiuo metu yra pertvarkomos taip, kad galėtų gaminti energijos kaupimo sistemoms tinkamesnius akumuliatorių elementus. Iki šių pokyčių šie pajėgumai būtų leidę pagaminti baterijas maždaug 2 mln. elektromobilių. Septynios iš šių dešimties gamyklų daugiausia aptarnaus būtent ESS rinką.

Energijos kaupimo sistemos – tai baterijų modulių rinkiniai su juos valdančia programine įranga. Jos padeda nacionaliniams elektros tinklams, taip pat atskiriems namų ūkiams, verslams ir pramonės įmonėms susidoroti su nepastoviu vėjo ir saulės energijos tiekimu.

Į ESS sektorių nukreipiamos ir kai kurios buvusios EV baterijų gamyklos. Pavyzdžiui, Kentukyje esanti elektromobilių baterijų gamykla, kurią „Ford“ pertvarko, reaguodama į „sparčiai augančią klientų paklausą vietoje gaminamoms baterijų energijos kaupimo sistemoms, kai sertifikuotų tiekėjų dar labai mažai“.

„General Motors“ baterijų padalinio vadovas Kurtas Kelty interviu pabrėžė, kad bendrovė taip pat svarsto galimybę pati gaminti energijos kaupimo baterijas.

Tuo pat metu „Stellantis“ kartu su savo Korėjos partneriu „Samsung SDI“ keičia gamybos linijas jų bendrai valdomoje gamykloje Indianos valstijoje, kad ši pradėtų gaminti ESS elementus. Tai leidžia manyti, kad visos trys pagrindinės Detroito automobilių gamintojų grupės gali tapti tiekėjomis didžiosioms technologijų bendrovėms, kurios masiškai stato AI duomenų centrus.

Energijos kaupimas yra kritiškai svarbus AI duomenų centrams, nes jie turi būti apsaugoti nuo elektros tiekimo sutrikimų ar įtampos svyravimų. Spartus duomenų centrų statybos bumas JAV atveria elektromobilių ir baterijų gamybos įmonėms naujus pajamų šaltinius.

„Tesla“, kuri savo „Megapack“ ir „Powerwall“ energijos kaupimo sistemose naudoja įvairių tiekėjų, tarp jų „CATL“ ir „LG“, baterijas, pranešė, kad pajamos iš energijos gamybos ir kaupimo išaugo 27 proc. per metus ir pasiekė 12,8 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 2,8 mlrd. JAV dolerių 2021 m. Tuo metu pajamos iš elektromobilių pardavimų sumažėjo 9 proc. iki 64 mlrd. JAV dolerių.

Perėjimą prie ESS spartina ir silpnėjanti valstybės parama elektromobiliams. Po to, kai Trumpo administracija apkarpė mokesčių lengvatas, įtvirtintas Bideno laikų Infliacijos mažinimo įstatyme, ir ėmėsi mažinti išmetamųjų dujų ribojimo taisykles bei valstijų švaraus oro standartus, kurie turėjo skatinti vairuotojus rinktis EV, šios rinkos plėtros prognozės buvo pakoreguotos žemyn.

Dėl šių politikos pokyčių „BloombergNEF“ analitikai sumažino prognozę, jog 2030 m. elektromobiliai sudarys 48 proc. visų automobilių pardavimų, iki 27 proc. Šiuo metu JAV EV tenka apie 8 proc. naujų automobilių rinkos.

„Stellantis“ parduoda savo 49 proc. dalį baterijų gamykloje Vindzore, Ontarijuje, esančioje vos už Detroito upės, Korėjos bendrovei „LG“ už simbolinius 100 JAV dolerių. Tai vyksta po to, kai Europos automobilių gamintojas praėjusią savaitę paskelbė apie 22 mlrd. eurų vertės turto nuvertinimą, susijusį su agresyvia EV plėtros strategija. Į Vindzoro gamyklą „Stellantis“ buvo investavusi 980 mln. JAV dolerių.

„Įmonės JAV darė dideles investicijas, susijusias su elektromobiliais, nes buvo gausu lėšų pagal IRA (Infliacijos mažinimo aktą), – aiškino „BloombergNEF“ baterijų technologijų ir tiekimo grandinių komandos vadovė Evelina Stoikou. – Tačiau kai kurie jų tikslai buvo pernelyg optimistiniai.“

Tuo metu prognozuojama, kad paklausa energijos kaupimo baterijoms augs, nes duomenų centrai didina elektros suvartojimą. Net jei saulės ir vėjo elektrinių plėtra lėtėja, vis dažniau prie tokių projektų pridedami baterijų blokai, kad būtų galima kaupti energiją ir išlyginti jų generacijos svyravimus.

„Vienas didžiausių saugyklų privalumų yra galimybė subalansuoti pertraukiamai veikiančių atsinaujinančių šaltinių gamybą“, – teigė Charlotte McClintock, „Rhodium“ energetikos ir klimato praktikos vyresnioji analitikė.

Nors administracija sumažino vartotojams skirtas mokesčių lengvatas perkant elektromobilius, prezidento Donaldo Trumpo inicijuotas įstatymas „One Big Beautiful Bill Act“, priimtas praėjusiais metais, išlaikė dosnias gamybos subsidijas baterijų gamintojams.

Tarp jų – 35 JAV dolerių už pagamintą kilovatvalandę dydžio subsidija baterijų gamybai ir 30 proc. investicijų mokesčių kreditas energijos kaupimo projektams, kuris bus palaipsniui mažinamas tik nuo 2030-ųjų pradžios.

Šios lengvatos, kartu su maždaug 60 proc. siekiančiais JAV muitais kiniškoms energijos kaupimo baterijoms, reiškia, kad ESS elementus Jungtinėse Valstijose galima gaminti už kainą, artimą kiniškų importuojamų baterijų kainai, nors šios vis dar dominuoja rinkoje.

Vis dėlto „CRU“ baterijų vertės grandinės skyriaus vadovas Samas Adhamas pažymi, kad gamintojai, siekiantys atsigauti po EV rinkos sulėtėjimo, tikėtina, neskubės perduoti kaštų sutaupymo savo klientams. Tai reiškia, kad ESS baterijų pirkėjams ir toliau bus sunku įsigyti vietoje pagamintų baterijų už kainą, prilygstančią kiniškiems analogams.

Adhamas taip pat atkreipia dėmesį, kad Korėjos bendrovės, kurios šiuo metu yra didžiausios energijos kaupimo baterijų gamintojos JAV, turi mažiau patirties kuriant ličio geležies fosfato (LFP) technologiją, plačiai naudojamą ESS baterijose, nei Kinijos gamintojai. Dėl to JAV gaminamos ESS baterijos, jo teigimu, bent kol kas bus „mažesnės ir prasčiau veikiančios“ už pažangiausius iš Kinijos importuojamus sprendimus.

Be to, Pekino sprendimas nuo balandžio mažinti PVM eksporto lengvatas ličio jonų baterijoms paskatino pasaulio rinkos dalyvius skubėti užsitikrinti kiniškų baterijų tiekimą.

Lieka ir esminis klausimas, ar energijos kaupimo sistemų paklausa bus pakankamai didelė, kad sugertų visus papildomus pajėgumus, atsirasiančius konvertavus EV baterijų linijas, be to, dar turint omenyje ir toliau tęsiamą importą iš Kinijos.

„Tikimės maržų spaudimo dėl didėjančios pigios konkurencijos, politikos neapibrėžtumo poveikio rinkai ir dėl muitų kaštų“, – neseniai investuotojams sakė „Tesla“ finansų direktorius Vaibhavas Taneja.

„Wood Mackenzie“ EV ir baterijų tiekimo grandinių komandos analitikas Milanas Thakore pažymi, kad konsultacijų bendrovės duomenys rodo: elektromobilių paklausa ir toliau sugeria didesnę baterijų gamybos dalį nei energijos kaupimo sistemos, ir ši tendencija turėtų išlikti bent iki 2030 m. pabaigos.

„Nesitikime, kad energijos kaupimo sistemų paklausa kada nors net priartės prie elektromobilių baterijų paklausos, – teigė jis. – Net žvelgiant į JAV rinką konservatyviai, jei elektromobilių paklausa vėl imtų augti, dalis įmonių, persiorientavusių į ESS, gali atsilikti nuo rinkos poreikių.“