Kibernetinės grėsmės šalyje auga: ekspertai įspėja apie Lietuvą užklupsiančią saugumo specialistų krizę

Saugumas šių dienų kontekste reiškia ne tik apsaugotas valstybės sienas, bet ir saugią internetinę erdvę. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas dr. Arnoldas Budžys atkreipia dėmesį, jog kibernetinis saugumas – auganti, perspektyvi ir itin reikalinga informacinių technologijų (IT) sritis.

Remiantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis, kasmet Lietuvoje IT studijas baigia apie 3000 studentų, tačiau tik trečdalis jų įsidarbina pagal specialybę. Anot dr. A. Budžio, nors šios krypties studijos pritraukia gausų jaunuolių būrį, tačiau naujieji specialistai pasiskirsto po įvairias IT sritis, o kibernetinį saugumą galiausiai pasirenka tik keliolika procentų.

Pasak specialisto, tikrasis iššūkis glūdi ne pačiuose skaičiuose, o laiko sąnaudose. Kvalifikuoto kibernetinio saugumo specialisto parengimas gali užtrukti nuo trejų iki penkerių metų, o 2024 m. įsigaliojęs naujasis Kibernetinio saugumo įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti nacionalinį kibernetinį atsparumą, verslui kelia papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių iššūkių. Dėl to šios srities specialistų poreikis šiuo metu yra itin didelis.

Minėtame įstatyme nustatyta, ką turi padaryti kiekviena šalyje veikianti įmonė, priklausomai nuo jos darbuotojų skaičiaus, ir kokius pakeitimus turi atlikti valstybinis sektorius. Nesilaikančių reikalavimų organizacijų vadovai galėtų būti laikinai nušalinti nuo pareigų, o įstaigų veikla laikinai sustabdoma. Galiausiai – skiriamos baudos iki 10 mln. eurų arba iki 2 proc. bendros pasaulinės metinės apyvartos.

Kibernetinio saugumo specialistų poreikį pirmiausia jaučia viešasis sektorius ir mokslo institucijos, nes būtent joms tenka prisiimti atsakomybę už valstybės kibernetinį saugumą. Pasak dr. A. Budžio, vieni specialistai pasirenka karjerą versle, kiti sąmoningai renkasi dirbti viešajame sektoriuje, jausdami atsakomybę ir pareigą prisidėti prie šalies saugumo. „Nors motyvacija skirtinga, abi kryptys yra reikalingos ir papildo viena kitą“, – sako VU ekspertas.

Kibernetinio saugumo aktualumas ir DI iššūkiai

Kibernetinis saugumas valstybei yra itin svarbus, nes užtikrina kritinės infrastruktūros, tokios kaip elektros tiekimo tinklai, vandens valymo įrenginiai, ligoninės, transporto valdymo sistemos, ryšių tinklai ir finansų sektoriaus informacinės sistemos, apsaugą.

„Jei kibernetinės atakos metu būtų sutrikdytas, pavyzdžiui, elektros tiekimas ar ligoninių informacinės sistemos, tai galėtų tiesiogiai paveikti žmonių saugumą ir sukeltų visuomenės paniką. Užvaldžius transporto ar vandens tiekimo sistemas, galima paralyžiuoti miestų veiklą, o priešiškoms jėgoms perėmus kontrolę – panaudoti šias sistemas kaip priemonę valstybei destabilizuoti“, – aiškina dr. A. Budžys.

Kaip ir daugelyje kitų sričių, kibernetinio saugumo situaciją keičia dirbtinio intelekto (DI) pažanga. Anot eksperto, kibernetinio saugumo specialistams visada tenka būti vienu žingsniu priekyje, todėl jie nuolat seka naujienas, gilina žinias mokymuose ir praktikuojasi, kad galėtų reaguoti į greitai besikeičiančias grėsmes.

Kaip teigia A. Budžys, šiandien kibernetinio saugumo specialistams neužtenka išmanyti tik tradicinių metodų – jie turi gebėti naudotis mašininio intelekto modeliais ir integruoti juos į savo darbą. Specialistams svarbu mokėti taikyti DI pagrįstus grėsmių aptikimo įrankius ir suprasti taktikas, kurios gali sutrikdyti tokių modelių veikimą. Tuo tarpu duomenų analitikams būtina suvokti, kaip DI priima sprendimus, ir mokėti su šiais modeliais efektyviai dirbti.

Kritinis mąstymas dabar – itin svarbus

Kitas IT srityje dirbantis specialistas ir VU alumnas L. G., turintis išsaugoti anonimiškumą, išskiria esminę gero specialisto ypatybę – tinkamą žinių pagrindą. Anot jo, pirmiausia svarbu pasirinkti kokybiškas IT srities studijas, kurios vėliau leis individualiai gilintis į labiau specializuotas sritis. Tokias studijų programas siūlo VU Matematikos ir informatikos fakultetas – su kibernetinio saugumo pagrindais susipažįsta informacinių technologijų bakalauro studentai, o pasirinkus naują magistrantūros studijų programą – tarptautinio kibernetinio saugumo ir kibernetinės žvalgybos studijas – galima žinias šioje srityje pagilinti.

„Šiomis dienomis yra galybė DI ir kibernetinio saugumo kursų internete. Kai kurie iš jų yra labai geri, bet nemažai jų nepasižymi sistemingu informacijos pateikimu ir tai atbaido jaunus žmones nuo šios srities, kadangi gali susidaryti įspūdis, jog tai yra visiškai neįkandama“, – kokybiško išsilavinimo svarbą pabrėžia L. G.

Anot jo, DI plėtra pasaulyje atskleidė dar vieną duomenų analitikui ir kibernetinio saugumo specialistui būtiną ypatybę – kritinį mąstymą. „Mokėjimas atsirinkti kokybišką, šviežią ir aktualią informaciją – itin svarbus“ , – sako L. G.

Kaip teigia ekspertas, kibernetinio saugumo sritis yra labai dinamiška, todėl svarbu nuolatos tobulėti ir nepasiduoti, jei neturima aiškaus atsakymo. Gebėjimas būti geru komandos nariu, vaizduotė ir pastabumas detalėms – ne ką mažiau aktualūs dalykai sėkmingai dirbančiam specialistui.