Kinijos bendrovė artėja prie baterijų rinkos revoliucijos, pirmieji didžiuosius pokyčius pajus dronų pirkėjai

Naujoje Čengdu gamykloje jau gaminamos 10 Ah talpos celės su sulfido pagrindo kietaisiais elektrolitais, kurias galima jungti į 60 Ah paketus. Jos skirtos ne tik bepiločiams orlaiviams, bet ir humanoidiniams robotams, tokiems kaip „Tesla Optimus“, ar dirtinio intelekto pagrindu veikiančiai IoT įrangai. 

Šių baterijų energijos tankis siekia apie 300 Wh/kg, o tai yra reikšmingas šuolis, lyginant su įprastų ličio jonų elementais, kurie paprastai siūlo apie 200 Wh/kg. Atsižvelgiant į tai, kad baterijos gali sudaryti net 40–50 proc. drono svorio, toks patobulinimas leidžia ženkliai pailginti skrydžio trukmę.

Kietojo būvio technologija išsprendžia kai kurias skystų elektrolitų problemas: tokios celės geriau veikia ekstremaliomis temperatūromis, yra stabilesnės termiškai ir mažiau linkusios į perkaitimo riziką. Tai itin svarbu dronams ar robotams, kuriems tenka veikti sudėtingomis sąlygomis.

Kol tokie gamintojai kaip CATL ir „Panasonic“ teigia, jog ši technologija automobiliuose taps ekonomiškai pagrįsta tik dešimtmečio pabaigoje, „Eve Energy“ nusprendė pirmiausia taikyti ją mažesnės apimties rinkose. 

Tikimasi, kad iki 2026 metų Čengdu gamykla pasieks 100 MWh metinę gamybos apimtį, o ateities planuose ir dar efektyvesni 400 Wh/kg elementai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnai minimi 800–850 Wh/L rodikliai, būdingi naujausiems silicio-anglies akumuliatoriams išmaniųjų telefonų rinkoje, nėra tiesiogiai palyginami su „Eve Energy“ duomenimis, nes vieni pateikiami tūrio, o kiti svorio santykiu.

Verta pastebėti, jog „Eve Energy“ šiame sektoriuje nėra vienintelė. Šių metų pradžioje Kanados įmonė „Avidrone“ jau pristatė krovinių droną su „Factorial“ kietojo kūno baterijomis. Vis dėlto, pradėjusi masinę gamybą, „Eve“ atrodo pasirengusi greičiau nei dauguma perkelti šią technologiją iš laboratorijų į realų pasaulį.