Kinų eksperimentas su atliekomis pribloškė: asfaltą gamina iš senų vėjo jėgainių sparnų

Jie gaminami iš itin patvarių kompozitų, kurie sukurti atlaikyti dešimtmečius vėjo, šalčio ir kaitros. Tai reiškia beveik neįveikiamas medžiagas, kurios kaupėsi sąvartynuose. Tačiau Kinijos mokslininkai įrodė, kad net tokias problemas galima paversti naudingu sprendimu.

Kinijos mokslų akademijos Lanzhou mieste mokslininkai penkerius metus ieškojo atsakymo į klausimą - ką daryti su atitarnavusiais vėjo jėgainių sparnais? 

Profesoriaus Tang Zhichengo vadovaujama komanda sukūrė technologiją, kuri leidžia mechaniniu būdu susmulkinti kompozitines medžiagas, o tuomet cheminiu būdu jas perdirbti. Galutinis produktas tampa lengvu, korozijai atspariu ir tvirtu priedu asfaltui bei betonui.

Technologija jau išbandyta realiomis sąlygomis. 2024 metų rugsėjį, Lanzhou regione, šalia Čingfu greitkelio buvo paklotas pirmasis eksperimentinis kelio ruožas, kuriame panaudoti iš turbinų pagaminti priedai. 

Po penkių mėnesių bandymų paaiškėjo, jog ši danga išlaikė viską. Jokių įtrūkimų, jokių ištrupėjimų, jokių deformacijų. Projekto vadovas, statybos įmonės direktoriaus pavaduotojas Wang Zhaoli, patvirtino, kad šis mišinys gali ne tik lygiai prilygti įprastiems sprendimams, bet net ir juos pranokti ilgaamžiškumu.

Kodėl tai buvo tokia didelė problema?

Vėjo turbinų veikimo laikas siekia apie 20–25 metus. Po to jas būtina išmontuoti. Metalinės dalys realizuojamos be problemų, tai vertingas metalo laužas. Tačiau sparnai, pagaminti iš stiklo arba anglies pluošto ir epoksidinės dervos mišinio, tampa tikra našta. 

Šios medžiagos sukurtos tam, kad išlaikytų ekstremalias sąlygas, todėl paprastai nedega, nesuyra, o jų išardymas reikalauja milžiniškų išteklių.

Dėl šios priežasties ilgą laiką tokie sparnai tiesiog buvo išmetami, sandėliuojami ar palaidojami sąvartynuose. Kai kuriais atvejais tiesiog užkasti žemėje. Kinijos sukurtas metodas atveria visiškai naujas duris ir ekologiniu, ir ekonominiu požiūriu.

Ne vienintelė iniciatyva pasaulyje

Kinija nėra vienintelė šalis, ieškanti sprendimų dėl vėjo jėgainių atliekų. Jungtinėse Valstijose startuolis „Regen Fiber“ sukūrė metodą, kaip iš sparnų atgauti mikroskopines stiklo pluošto gijas, kurios vėliau naudojamos betono ar statybinių skiedinių stiprinimui.

Vokietijoje bendrovė „Neocomp“ perdirba turbinų sparnus į granules, kurios tarnauja kaip kuras cemento gamyklose. O deginimo pelenai vėl grįžta į cemento gamybos ciklą.

Šios naujovės rodo, kad net itin sudėtingos atliekos, ilgai buvusios galvos skausmu, gali tapti naudingu ištekliumi. Jei toks požiūris išplis plačiau, ateityje vėjo energetika taps dar žalesnė, ne tik veikimo metu, bet ir pasibaigus įrangos tarnavimo laikui.