Kinų sukurtas lazeris gąsdina visą pasaulį: neįtikėtinai mažas ir veikia kone visomis sąlygomis

Skelbiama, kad šis lazeris veikia tiek esant -50°C šalčiui, tiek +50°C karščiui, todėl tinka naudoti bet kuriame pasaulio taške, nuo Arktyje stingdančių speigų iki svilinančios Sacharos dykumos.

Už šį proveržį atsakinga komanda iš Nacionalinio Gynybos Technologijų Universiteto, vadovaujama profesoriaus Chen Jinbao. Jų išradimas išsamiai aprašytas liepos mėnesio žurnalo „Higher Power Laser and Particle Beams“ numeryje. 

Tai yra pažangus šviesolaidinis lazeris, pasižymintis ne tik galia, bet ir unikalia konstrukcija. Vietoje įprastų didelių sistemų su šaldytuvais ir kondicionieriais šis lazeris išsiverčia be viso to. Jame naudojamas naujos kartos pompinis lazeris, kuris generuoja ženkliai mažiau šilumos, todėl aktyvus aušinimas tiesiog nereikalingas. 

Be to, inžinieriai sukūrė specialią šviesos įvedimo sistemą – 9 diodos priekyje ir 18 gale nukreipia šviesą skirtingomis kryptimis, užtikrindamos stabilų veikimą net esant staigiems temperatūrų svyravimams.

Konstrukcijoje taip pat įdiegta išmani šiluminė izoliacija: jautrūs komponentai atskirti nuo centrinės sistemos, o kompaktiškas 8 centimetrų skersmens šviesolaidžio aušinimas padeda išvengti nepageidaujamų šviesos iškraipymų. 

Lazerio šerdis papildyta iterbiu – retu elementu, pasižyminčiu ypatingu efektyvumu ir atsparumu temperatūrų pokyčiams, todėl idealiai tinka lazerinėms technologijoms.

Galutinis rezultatas – 2,47 kW pikinės galios lazeris, išlaikantis aukštą spindulio kokybę net ir esant 20°C aplinkos temperatūrai. Jis gali sunaikinti droną ar perpjauti storą metalo lakštą iš daugiau nei kilometro atstumo. 

Lyginant su tokiais modeliais kaip prancūziškasis „HELMA-P“ ar indiškasis „IDDIS“, šis kinų kūrinys išsiskiria mobilumu, jį galima sutalpinti į lagaminą. Tai leidžia jį naudoti dronams, mobiliems daliniams ar tiesiogiai fronte. Nenuostabu, kad tokia technologija jau kelia rimtą susidomėjimą tarp Kinijos gynybos sektoriaus atstovų. 

Tačiau lazeris turi ir platesnių pritaikymo galimybių, pramonėje – metalo pjovimui ar suvirinimui, dronų neutralizavimui pramoniniuose objektuose ar net ekstremaliomis sąlygomis, kur įrengti klimato kontrolės neįmanoma.

Be to, Kinija turi strateginį pranašumą, nes ji valdo didelę dalį pasaulinių iterbio atsargų, tad ir tolesnis tokios technologijos vystymas bei komercializavimas išlieka jų rankose.

Profesoriaus Cheno komanda ketina tęsti darbus: planuojama padidinti lazerio galią, išplėsti temperatūrinį veikimo diapazoną ir sumažinti įrenginio dydį dar labiau. Jei tai pasiseks, ateities ginkluotė taps dar pavojingesnė, o jos panaudojimo ribos dar platesnės.