Kosminė elektrinė virš Žemės? Ataskaita skelbia, kad tai gali tapti realybe iki 2040 metų

Kalbama apie technologiją, galinčią aprūpinti šalį iki dviejų gigavatų švarios elektros energijos ir padėti įgyvendinti klimato tikslus. Ataskaitą parengė bendrovė „Frazer-Nash Consultancy“, ji paskelbta 2026 m. vasarį. Dokumente vertinama, kiek realu pradėti nedidelius demonstracinius kosminės saulės energetikos projektus.

Tyrimą pristatė Jungtinės Karalystės Energetinio saugumo ir nulinio išmetimo departamentas („Department for Energy Security and Net Zero“). Siūloma specialius imtuvus, vadinamąsias rektėnas, įrengti jau veikiančiose jūrinėse vėjo elektrinėse, taip pasinaudojant esamomis jungtimis su elektros tinklu.

Pagrindinė idėja – geostacionarioje orbitoje skriejantys palydovai surenka saulės energiją kosmose ir perduoda ją į Žemę mikrobangų spindulio pavidalu. Rektėnos priima šį signalą ir tiesiogiai paverčia jį elektra, tinkama tiekti į tinklą.

Kosminė saulės energetika grindžiama saulės energijos surinkimu už Žemės atmosferos ribų. Kosmose nėra nuostolių dėl debesuotumo ar oro masių, o palydovai gali beveik nuolat būti apšviesti saulės. Ataskaitoje teigiama, kad orbitinė elektrinė gali pagaminti iki 13 kartų daugiau energijos nei analogiška jėgainė Žemėje.

Tokios sistemos taip pat gali išspręsti elektros gamybos nepastovumo problemą, su kuria susiduria vėjo ir saulės elektrinės. Tyrime nurodoma, kad viena kosminė platforma gali generuoti iki dviejų gigavatų elektros energijos – tai prilygsta didelio tradicinio branduolinio reaktoriaus, veikiančio ištisą parą, galiai. Technologija galėtų veikti bet kokiomis oro sąlygomis.

Ataskaitoje pažymima, kad didelės rektėnos gali turėti įtakos aplinkai ir kraštovaizdžiui, todėl prieš jas įrengiant būtina išsami poveikio vertinimo procedūra. Taip pat pabrėžiama, kad mažesnio masto projektai padėtų sumažinti riziką prieš kuriant pilno masto sistemą ir taip palengvintų investicijų pritraukimą.

Dokumente akcentuojama, kad be išankstinio rizikų sumažinimo pradiniai investicijų mastai gali atbaidyti investuotojus ir apsunkinti technologijos įgyvendinimą. Tuo pačiu ataskaitoje teigiama, jog „tikslingos investicijos ir politinis palaikymas jau šiandien gali leisti mažo masto sistemoms tapti konkurencingomis kainos atžvilgiu iki 2040 metų“.

Taip pat pažymima, kad visiškai veikiančiai sistemai sukurti į orbitą reikės iškelti dešimtis tūkstančių lengvų saulės baterijų. Paleidimai vis dar brangūs, tačiau per pastarąjį dešimtmetį jų kaina gerokai sumažėjo dėl daugkartinio naudojimo raketų ir augančios komercinės konkurencijos.

Energetinio saugumo ir nulinio išmetimo departamentas daro išvadą, kad, esant ankstyvoms investicijoms, iki 2040 metų tokios energijos kaina gali siekti nuo 87 iki 129 svarų sterlingų už megavatvalandę, tai yra maždaug 118–175 JAV dolerius.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad tolesnei mažų projektų plėtrai būtina tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus parama, kuri padėtų šiai pramonei įveikti techninius barjerus ir pereiti prie didesnio masto sprendimų.