Lietuvos ir MIT ekspertai kartu ieškojo atsakingų inovacijų: miestai be automobilių, gynyba be kiniškų dalių

Konferenciją „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“) Vilniuje ir Kaune organizavo dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). 

Renginys vyko šiam konsorciumui pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa.

„Man didelė garbė pasveikinti jus šiame išskirtiniame susibūrime, nepaprastame renginyje, kuriame novatoriška MIT dvasia susitinka su Lietuvos mokslo, verslo ir akademinių bendruomenių kūrybine energija ir smalsumu. Būtent tokiomis akimirkomis gimsta tikrasis bendradarbiavimas – ne tik per planus ir oficialias sutartis, bet ir per bendrą smalsumą ir pagarbą“, – sveikinimo kalboje sakė VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.

Renginys buvo skirtas geriau suprasti sudėtingas technologijas, aptariant teisingumo ir gerovės prielaidas, būtinas sambūviui. Dalyviai samprotavo, kaip kurti ateitį, kurioje žmonės, technologijos ir gamta darniai sugyvena. Pagrindinis dėmesys skirtas naujoms idėjoms – kaip pereiti nuo vien tik „išmaniųjų“ technologijų prie savarankiškai besimokančių sistemų, kurios prisitaiko prie žmogaus bei atsižvelgia į aplinką. MIT delegacijai vadovavo Tarptautinės veiklos prorektorius prof. Duane Boning, atvykęs su maždaug dešimčia dėstytojų ir tyrėjų.

Miestai turi patys kviesti judėti kitaip nei automobiliu

Viena iš konferencijos sesijų buvo skirta atsparumui ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimui, daugiausia dėmesio teikiant žmonių ir gamtos sambūviui, įvairių sričių – inžinerijos, humanitarinių mokslų, urbanistikos, energetikos – atstovų požiūrių derinimui. Aptartas perėjimas nuo į automobilius orientuotų prie labiau pėstiesiems draugiškų miestų, pabrėžtas miestų dizaino, žaliųjų technologijų vaidmuo mažinant anglies dioksido emisijas ir skatinant sveikesnę aplinką.

„Automobiliais grįstas urbanizmas yra visiškas XX amžiaus „nukrypimas“ ir galimai pats svarbiausias technologinis pokytis, paveikęs miestų kūrimą. Klausimas – ar ši įtaka išliks tokia pat stipri ir ateityje“, – svarstė MIT Charles ir Ann Spaulding urbanistikos ir planavimo docentas, Miesto formos laboratorijos direktorius Andres Sevtsuk, pabrėžęs, kad šiandien pasaulyje galima pastebėti miestų, orientuotų į pėsčiuosius ir viešąjį transportą, populiarėjimą.

Doc. dr. A. Sevtsuk teigimu, Europa ir kai kurios Azijos šalys rodo naują miesto kūrimo modelį – investicijas į viešąjį transportą, pėsčiųjų takus ir žemės naudojimo bei mobilumo sujungimą, kad miestas pats „kviestų“ judėti kitaip nei automobiliu. Visgi, nepaisant daugybės privalumų, kuriuos turi į viešąjį transportą orientuotos tankios miesto teritorijos, daugelis žmonių renkasi gyventi pakraščiuose.

„Miestų centrai neretai yra per brangūs, ypač šeimoms su vaikais. Tai iš dalies lemia ir posovietinis paveldas, kai ilgą laiką žmonės neturėjo savo kiemo ar automobilio. Pagrindinis iššūkis – kaip paskatinti miestų vystymąsi tinkama linkme“, – apibendrino MIT mokslininkas.

Aptarė vandenilio potencialą

Ekspertų diskusijoje, vykusioje sesijos pabaigoje, buvo aptartas ir Lietuvos geležinkelių sektorius, kuris elektrifikuoja linijas ir diegia žaliąsias technologijas, taip pat – ultragarsinius „švilpukus“ senesnėse linijose gyvūnų susidūrimams mažinti. Tarp kitų paliestų akcentų – miestų skaitmeninių dvynių naudojimas duomenų vizualizacijai ir sprendimų priėmimui, sąmoningumo ir bendros atsakomybės svarba. 

VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius dr. Darius Milčius akcentavo vandenilio, kaip tvarios energijos šaltinio, potencialą. „Vandenilis – labai įdomi, beveik ideali medžiaga aplinkos požiūriu, kai kalbame apie ilgalaikį energijos kaupimą ir žaliųjų medžiagų (ypač angliavandenilių) gamybą. Energiją gaminančių vartotojų (angl. prosumer) miestuose vasarą perteklinę saulės energiją galime paversti vandeniliu ir naudoti žiemą. Bet yra kaina: norint pagaminti kilogramą vandenilio, reikia apie 50 kilovatvalandžių elektros, o ją gaminant sugrįžta tik 33“, – samprotavo dr. D. Milčius.

Saugumo ir gynybos iššūkiai

Kitoje konferencijos sesijoje buvo aptarti aktualūs gynybos, saugumo ir atsparumo klausimai. MIT Sloan vadybos mokyklos dėstytojas, MIT Prototipų iniciatyvų programos „Proto Ventures“ vykdomasis direktorius Gene R. Keselman aptarė dviejų paskirčių (dual-use) politiką kaip nacionalinę vystymo strategiją.

„Per 30–40 metų gynybos mastais pradėjome nusileisti Kinijai – tai bendras JAV ir Europos iššūkis. Lengvo sprendimo retiesiems žemės elementams nėra: Kinija valdo 99,9 proc. jų gryninimo ir labai sudėtingų cheminių procesų, leidžiančių gaminti, pavyzdžiui, aukštatemperatūrius magnetus. Galimybių yra, bet pradėti reikėjo vakar“, – pranešėjų diskusijoje įspėjo G. Keselman.

Dr. Una-May O‘Reilly, vadovaujanti MIT Informatikos ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) ALFA grupei, konferencijoje pasidalino mintimis apie kitą gynybai svarbią temą – dirbtinį intelektą, priešiško DI ir generatyvinių modelių, tokių kaip „ChatGPT“, keliamas rizikas.

„Plinta naujo tipo atakos: puolami visi tinklo sluoksniai vienu metu, o resursai perkeliami į silpniausią vietą – tai gynybai labai brangu. Generatyviniai modeliai patys tampa atakos paviršiumi: užtenka taip vadinamos „užklausos injekcijos“, kad būtų pasiekti modelio parametrai, ir jie užšifruojami tol, kol nesumokėsite išpirkos“, – pavojus aptarė dr. Una-May O‘Reilly.

Gynybai ir saugumui skirtoje diskusijoje ekspertai aptarė įvairius klausimus, tarp jų – dronų gamybos sunkumus neturint kiniškų komponentų, Lietuvos „FinTech“ ir blokų grandinės sektorių sėkmę bei vyriausybės paramos poreikį inovacijoms skatinti. Taip pat akcentuotas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo gynybos inovacijose ir bendradarbiavimo su startuoliais bei universitetais svarba. Kitos konferencijos sesijos buvo skirtos ne mažiau svarbiems pasauliniams iššūkiams – ateities gamykloms, kvantinėms technologijoms bei sintetinei biologijai ir atsakui į klimato kaitą. 

Dirbtinis intelektas skaitmenizacijos amžiuje

Antroji konferencijos diena buvo skirta švietimo ir dirbtinio intelekto permąstymui. Viena iš sesijų buvo skirta daugialypei intelekto prigimčiai skaitmenizacijos amžiuje: dalyviai diskutavo apie sąsajas tarp valdymo, intelekto ir skaitmenizacijos. Moderatorė, VDU docentė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė pabrėžė, kad šiais permainingais laikais ypač svarbi sąveika tarp įvairių sektorių – valstybės, verslo ir aukštojo mokslo – bei institucijų gebėjimas veikti daugybinių krizių sąlygomis.

Aptardami dalinimosi duomenimis kultūrą, diskutantai palankiai vertino jų atvirumą, bet tuo pačiu priminė Europos Sąjungos reguliavimą, kuris stabdo kai kurių funkcijų prieinamumą privatumo vardan. „ES reguliavimas – ir palaima, ir našta: jis riboja kai kurias DI galimybes“, – pažymėjo dr. Algimantas Černiauskas, „IBM Client Innovation Center Baltic“ atstovas, pažymėjęs, kad dėl etikos priežasčių IBM atsisakė kai kurių sričių veiklos, pavyzdžiui, veidų atpažinimo.

MIT Aeronautikos ir astronautikos departamento bei CSAIL profesorė Andreea Bobu savo pranešime pristatė, kaip didieji kalbų modeliai (LLM) keičia robotiką ir sąveiką tarp žmogaus ir roboto: turėtume ne mokyti robotus vien iš milžiniškų demonstracijų kiekių, o „pasiskolinti“ sveiką protą iš minėtų modelių. Tačiau ir jais pasitikėti aklai negalima.

„LLM neturi tikro sveiko proto – jie tik statistiškai koreliuoja su tuo, kas yra „vidutiniškai tiesa“ internete. Todėl šiandien pernelyg rizikinga leisti robotui veikti tik „iš konteksto“, be žmogaus“, – sakė profesorė, kuri vadovauja MIT Mokymosi bendradarbiaujant ir autonomijos tyrimų laboratorijai ir kuria autonominius veikėjus, kurie mokosi atlikti užduotis žmonėms arba kartu su jais.

Kita sesija buvo skirta radikalioms mokymosi naujovėms ir kaip nauji pedagoginiai metodai transformuoja mokymąsi visą gyvenimą. Joje su Lietuvos mokslininkais dalyvavo prof. Fox Harrell iš MIT Dirbtinio intelekto ir kompiuterijos mokslų laboratorijos (CSAIL).

Pagrindinį dienos pranešimą surengė dr. Drew Story, MIT Politikos laboratorijos vykdomasis direktorius, kuris padeda MIT mokslininkams strategiškai įsitraukti į politikos formavimą, kad jų darbas turėtų didesnį poveikį bei naudą visuomenei. Dalyviai galėjo prisijungti prie vienos iš keturių diskusijų grupių, kuriose svarstytos strategiškai svarbios temos bei aptartos ilgalaikio ir platesnio bendradarbiavimo tarp MIT ir Lietuvos galimybės. Diskusijomis siekta parengti rekomendacijas politikos formuotojams ir prisidėti prie Lietuvos strateginių tikslų stiprinimo.

Sutartis su pasaulinės reikšmės mokslo ir inovacijų lyderiu

Šis renginys vyko po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Planuojamos bendradarbiavimo formos – MIT studentų praktikos Lietuvoje ir Lietuvos studentų stažuotės MIT bei ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų projektai.

Tikimasi, kad šie ryšiai gali atverti daug galimybių – dalyvavimas MIT MISTI programoje sustiprins Lietuvos reputaciją ir matomumą kaip inovacijų ir technologijų centrą, padės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, modernizuos šalies švietimo sistemą, diegiant inovatyvius mokymo metodus.

Žaidimas ekologiniams iššūkiams spręsti

Prieš konferenciją Lietuvos studentai galėjo išbandyti unikalų įrankį – žaidimą, skirtą tvarumo žinioms ugdyti. Tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos menininkai ir MIT tyrėjai Nomeda bei Gediminas Urbonai kartu su Prancūzijos mokslininkais sukūrė vaidmenų žaidimą „Wetland.games“. Jo tikslas – stiprinti ekosistemų suvokimą ir skatinti tvarumą. Dalyviai, prisiimdami įvairius vaidmenis, tyrinėja pelkes kaip kolektyvinio intelekto sistemą ir ieško bendrų sprendimų, spręsdami ekologines, socialines ir kitas tarpusavio priklausomybes. 

„Minded VDU“ iniciatyva „Open Minded Lab“ programoje subūrė 28 skirtingų sričių studentus išbandyti „Wetland.games“ prototipą, orientuotą į Prancūzijos Kamargo pelkes ir ekosistemų puoselėjimą. Kaip kompleksinių sistemų supratimo ir edukacijos įrankis, žaidimas atskleidė tvarumo iššūkius, diplomatijos svarbą ir žmogaus bei gamtos ryšį per vaidmenis. Žaidime dalyvavo kviestiniai ekspertai – VDU Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Giedrė Kacienė ir VDU Žemės ūkio akademijos lekt. Raimundas Baublys. Taip pat vyko susitikimas su kūrėjais Nomeda ir Gediminu Urbonais, biologu Raphaëliu Mathevet bei MIT programuotojais Terry ir Thomas. Ateityje siekiama sukurti ir lietuvišką žaidimo prototipą.

Konferencijos metu plačiau šia tema kalbėjo vienas iš žaidimo kūrėjų, Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) tyrimų direktorius dr. Raphaël Mathevet, surengęs paskaitą apie rimtuosius žaidimus ir žmonių bei gyvūnų balsus aplinkosaugos valdyme.

„Aplinkos valdymą siūlau matyti ne vien kaip techninį reguliavimą, o kaip kolektyvinį eksperimentą – mokymąsi ir vaizduotę, kur susitinka skirtingos (mokslinės, vietinės, institucinės ir ne-žmogiškos) perspektyvos. Vienas būdas atverti tokias erdves – žaisti perspektyvomis“, – sakė dr. R. Mathevet.

Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizavo  Lietuvos konsorciumas, ją rėmė Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.