Dirbtinis intelektas reikalauja milžiniškų resursų: atskleista, kiek elektros ir vandens sunaudoja „ChatGPT“

Šie skaičiai leidžia geriau suprasti, kiek realiai kainuoja DI veikimas ir kokią aplinkosauginę naštą jis gali sukelti. Pasak S. Altmano, kiekviena vidutinė „ChatGPT“ užklausa sunaudoja apie 0,34 Wh elektros energijos. 

„Tai maždaug tiek, kiek orkaitė sunaudoja per vieną sekundę arba kiek sudegina efektyvi LED lemputė per dvi minutes“, – rašo „OpenAI“ vadovas.

Kalbant apie vandens sunaudojimą, vienai užklausai tenka apie 0,000085 galono, tai prilygsta vos vienai penkioliktajai arbatinio šaukštelio. 

Šis vanduo daugiausia sunaudojamas duomenų centrų aušinimui, kad įranga neperkaistų nuolat apdorodama didžiulius informacijos srautus.

S. Altmanas taip pat pastebi, kad ilgainiui dirbtinio intelekto veiklos kaštai turėtų priartėti prie paprasto elektros energijos suvartojimo kainos. Visgi, kaip buvo tiksliai apskaičiuoti šie skaičiai, vadovas neatskleidė.

Auga susirūpinimas dėl DI aplinkosauginių sąnaudų

Pastaruoju metu vis daugiau diskusijų kyla apie tai, kokią įtaką aplinkai daro dirbtinis intelektas. 

Skaičiuojama, kad šiuo metu DI technologijos sunaudoja vis daugiau energijos, o kai kurių ekspertų prognozėmis artimiausioje ateityje jų suvartojama energija net viršys bitkoinų kasimui reikalingą kiekį, kuris jau dabar laikomas milžinišku.

Dar anksčiau atlikti tyrimai rodė, kad sugeneruoti vos 100 žodžių tekstą, naudojant „GPT-4“ pagrindu veikiančius modelius, sunaudojama tiek vandens, kiek telpa į standartinį geriamojo vandens butelį. 

Verta pabrėžti, kad tiek vandens, tiek elektros suvartojimo kiekiai priklauso nuo to, kur konkrečiai stovi duomenų centrai, regionuose su karštesniu klimatu aušinimui reikia daugiau vandens ir energijos.

Didėjant DI paklausai, didėja ir infrastruktūros iššūkiai

Dirbtinio intelekto modeliams plėtojantis, kyla nauji iššūkiai ne tik inžineriniu, bet ir infrastruktūros bei aplinkosaugos požiūriu. Tam, kad tokie modeliai kaip „ChatGPT“ galėtų veikti sklandžiai ir aptarnauti milijonus vartotojų visame pasaulyje, būtina pastatyti vis daugiau duomenų centrų, kuriems reikia milžiniškų kiekių energijos, modernios aušinimo sistemos bei tinkamai sureguliuotos infrastruktūros.

Ekspertai vis dažniau diskutuoja, kaip subalansuoti DI technologijų spartų augimą su tvarumo principais. Kol kas aiškaus atsakymo nėra, technologijų plėtra dar tik įsibėgėja, o visuomenės, mokslininkų ir reguliavimo institucijų dėmesys šiai problemai vis stiprėja.