Inžinerija ir technologijų pramonė spiriasi į viršų: eksportas šoko virš 5 mlrd. eurų, augimas nesustoja

2024-aisiais Lietuvoje didėjo ir kiti inžinerijos bei technologijų pramonės pagrindiniai rodikliai – bendras darbuotojų ir įmonių skaičius bei eksporto apimtys.

„Faktiniai rezultatai netgi viršijo pernykštes prognozes – tuomet ekspertai skaičiavo, kad inžinerijos ir technologijų pramonės gamybos metinis augimas 2024-aisiais Lietuvoje sudarys apie 3 proc. Džiugu, kad sudėtingoje pasaulinėje situacijoje mūsų šios srities įmonės ir toliau suranda išradingų būdų, kaip gerinti savo, o tuo pačiu – ir visos šalies rezultatus“, – džiaugiasi LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Didžiausią augimą, palyginti su 2023 m., pernai demonstravo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektorius, didėjęs beveik ketvirtadaliu, 24 proc. Pernai taip pat pastebimai augo ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba (11 proc.) bei guminių ir plastikinių gaminių gamyba (7,7 proc.).

„Didžiausi inžinerinės pramonės sektoriai – pavyzdžiui, guminių ir plastikinių gaminių bei metalo gaminių ir konstrukcijų gamyba – po susitraukimo 2023 m. vėl „atšoko“. Tai rodo mūsų įmonių gebėjimą prisitaikyti prie esamos neapibrėžtos geopolitinės situacijos, rasti naujų užsakovų ir išlikti konkurencingiems“, – mano D. Lasionis.

Iššūkiai Europoje ir pasaulyje

Europos technologijų pramonės asociacija „Orgalim“ konstatuoja, kad prie pernykščio nuosmukio prisidėjo ne tik natūralūs pasaulio ekonomikos svyravimai, bet ir politiniai sprendimai. Praėjusių metų pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje asociacija išskiria pernelyg griežtą srities reguliavimą, dideles energijos kainos ir struktūrines darbo jėgos problemas. Ataskaitoje konstatuojama, kad, jei politikos formuotojai nesiims ryžtingų veiksmų, tikėtina, kad 2025-aisiais Europos inžinerijos ir technologijų pramonė su gamybos nuosmukiu gali susidurti ir trečius metus iš eilės.

„Kaip kontrastas šioms nuotaikoms, Lietuvos inžinerijos ir technologijų įmonės stiprina savo pozicijas, ieško naujų rinkų ir plečia prekybinius ryšius. Pavyzdžiui, Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“, šalia to, kad 2024-aisiais tęsė 50 ha ploto technologijų parko vystymą Vilniuje, į kurį per metus investavo beveik 100 mln. eurų, taip pat įsteigė penkias naujas atstovybes skirtinguose pasaulio regionuose: Jungtinėse Valstijose, Italijoje, Lenkijoje, Japonijoje ir Didžiojoje Britanijoje“, – pavyzdį pateikia D. Lasionis.

LINPRA direktorius taip pat pastebi, kad niūrios nuotaikos dėl stagnuojančios pramonės dominuoja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Negana to, kad pramonės gamybos apimtys pernai traukėsi didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių, gana chaotiški naujosios Jungtinių Valstijų muitų politikos sprendimai dalį ekspertų privertė prabilti ir apie stagnacijos didžiausioje pasaulio ekonomikoje galimybę.

„Gana stipriai neramina tai, kad pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, t. y., Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse vis dar nematome aiškių ekonomikos atsigavimo ženklų, taip pat didžiulis netikrumas tvyro Amerikos ekonominiuose sprendimuose, kurie potencialiai turės įtakos visam pasauliui. Tad mūsų gamintojams neišvengiamai reikės siūlyti papildomas naudas ir vertes bei stiprinti naujų užsakovų ir klientų paiešką,“, – konstatuoja LINPRA direktorius.

Daugiausiai eksportuojame į Europą

Šiuo metu daugiau nei du trečdaliai, arba 70,5 proc. visos Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis. Į Jungtines Valstijas parduodame dešimt kartų mažiau – vos 7 proc. Visam likusiam pasauliui tenka likusieji 22,5 proc. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto.

„Iš viso 2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė eksportavo prekių ir paslaugų už 5,4 mlrd. eurų – tai sudarė daugiau nei ketvirtadalį, arba maždaug 22 proc. visos Lietuviškos kilmės eksportuotos produkcijos. Palyginti su 2023-aisiais, mūsų pramonės srities eksporto apimtys augo beveik 4,4% , nuo 5,2 mlrd. eurų“, – skaičiuoja LINPRA direktorius.  

Didžioji dalis eksporto – beveik už milijardą – teko Vokietijai, į kurią pernai buvo eksportuota prekių ir paslaugų už 928 mln. eurų. Antroje vietoje buvo Švedija (beveik 525 mln.), toliau rikiavosi Nyderlandai (382 mln.), JAV (362 mln.) ir Lenkija (348 mln. eurų).

Visa Lietuvos pramonė pernai eksportavo prekių ir paslaugų beveik už 24,5 mlrd. eurų, o inžinerijos ir technologijų pramonės dalis sudarė 22,3 proc.

„Verta paminėti, kad inžinerijos pramonės eksporto dalis, nors ir pamažu, bet nuosekliai auga. Pavyzdžiui, 2012-aisiais inžinerijos pramonės dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte sudarė vos 12 proc.“, – atkreipia dėmesį D. Lasionis.

LINPRA direktorius tiki , kad ši dalis didės ir toliau, o mūsų šalies inžinerija ir toliau ieškos bei ras kūrybiškų, nestandartinių sprendimų spręsti visoms iškylančioms ar potencialiai galinčioms iškilti problemoms.