Lietuva planuoja surinkti vokiškus „Leopard“ tankus: tai galėtų tapti rimtu postūmiu šalies gynybos pramonei

Šias galimybes numato pernai įsigaliojęs Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, apibrėžiantis vadinamuosius pramoninio bendradarbiavimo (angl. offset) reikalavimus ginkluotės pirkimuose.

Anot P. Murausko, įvairūs tiekėjo prisiimami įsipareigojimai dėl pramoninio bendradarbiavimo pasaulyje yra paplitusi gynybos pirkimų praktika. Perkančiai šaliai jie leidžia sukurti didesnę ilgalaikę vertę šalies verslams ir mokslo institucijoms bei tuo pačiu dėl numatytų investicijų didina gamintojo ar tiekėjo pasiūlymo patrauklumą. Tiekiančiajai pusei tokie susitarimai gali padėti pasirašyti didelius valstybinius kontraktus.

„Valstybei pramoninio bendradarbiavimo nuostatos leidžia ne tik įsigyti reikiamos ginkluotės ar gynybos įrangos, bet ir sukurti daugiau galimybių vietos įmonėms, jas įtraukiant į įsigyjamos įrangos vertės grandines, sudarant galimybę dirbti su pasaulinio lygio įmonėmis ir jų ginkluote. Tokios nuostatos taip pat gali padėti pritraukti ilgalaikes užsienio investicijas, padedančias plėtoti vietinį gynybos sektorių. Pavyzdžiui, įsigytas tam tikras kiekis ginkluotės kartu su tiekėjo investicijomis į vietinį jų gamybos ar techninio aptarnavimo centrą valstybei yra daug naudingiau nei tik įprastas pirkimo-pardavimo sandoris be papildomų pardavėjo įsipareigojimų. Tad įstatyme numatyti pramoninio bendradarbiavimo reikalavimai iš tiesų gali pasitarnauti Lietuvos gynybos sektoriaus vystymui“, – sako P. Murauskas.

Tarp sąlygų – minimali 5 mln. eurų vertė

Tiesa, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir kitos gynybos sektoriaus perkančiosios organizacijos pramoninio bendradarbiavimo reikalavimą gali taikyti tik tuomet, kai pirkimas atitinka tam tikras įstatyme numatytas sąlygas. Anot P. Murausko, svarbiausios iš jų yra trys. Visų pirma, planuojamos sudaryti sutarties vertė turi viršyti 5 mln. eurų sumą be PVM. Be to, planuojama įsigyti ginkluotė ir karinė technika turi būti Vyriausybės sudaromame prioritetinių kariuomenės pajėgumų sąraše. Svarbu ir tai, kad pramoninio bendradarbiavimo reikalavimas gali būti taikomas tik planuojant įsigyti ginkluotę ir techniką, kuri pirkimo metu nėra gaminama Lietuvoje.

„Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymui svarbiausios ginkluotės ir technologijų prioritetus skelbia Vyriausybė. Dėl to sąrašą galima papildyti ar atnaujinti išvengiant dažnu atveju ilgo parlamentinio sprendimų priėmimų proceso. Tai vykdomajai valdžiai suteikia galimybes dėl pramoninio bendradarbiavimo sąlygų su tiekėjų atstovais kalbėtis jau pirminiuose derybų etapuose“, – pažymi P. Murauskas.

Investicijų dydis – atskirų derybų rezultatas

Minėtame įstatyme galimi pramoninio bendradarbiavimo būdai, kuriais ir paskirstomas sutartas investicijų dydis. Toks bendradarbiavimas gali apimti tiek tiekėjo tiesiogines investicijas į Lietuvos gynybos ir saugumo pramonę, tiek technologijų perdavimą, vietos verslų įtraukimą į karinės techninės gamybos procesus, tyrimų kartu su Lietuvos mokslo institucijomis ar įmonėmis vykdymą. Taip pat galimas tiekėjo įsipareigojimas įsigyti prekes ir paslaugas iš mūsų šalies įmonių ar mokslo institucijų, teikti konsultacijas karinės įrangos gamybos, technologijų ar inovacijų srityse, suteikiamas leidimas naudotis gamybos, tyrimų ar testavimo infrastruktūra.

„Kiekvienu atveju gali būti derinami keli skirtingi pramoninio bendradarbiavimo būdai. Iš įstatymo formuluočių matyti, kad tiekėjams ir gamintojams norėta sudaryti sąlygas rinktis jiems geriausiai tinkančias pramoninio bendradarbiavimo priemones. Dėl gynybos sektoriaus specifikos ir jautrumo šie komerciniai klausimai turėtų būti aptariami ankstyvosiose derybų stadijose. Kitaip tariant, tai bus bendro sutarimo objektas“, – sako P. Murauskas.

Tiekėjo indėlis – iki 30 proc. kontrakto vertės

Derybų objektu yra ir pramoninio bendradarbiavimo vertė. Kiekviename pirkime ji bus nustatoma atskirai. Tiesa, Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatyta, kad perkančioji organizacija tiekėjui gali kelti sąlygą dėl ne didesnio nei 30 proc. kontrakto vertės siekiančio indėlio.

„Pavyzdžiui, jei Lietuva nori įsigyti ginkluotės ar technikos už 100 mln. eurų, tai į sutartį įtraukiami reikalavimai dėl papildomų tiekėjo investicijų ar Lietuvos rangovams nukreipiamų aptarnavimo ir gamybos kontraktų vertės negali viršyti 30 mln. eurų. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl keliamų pramoninio bendradarbiavimo sąlygų ir apimties turės spręsti Krašto apsaugos ministerija ir Vyriausybė atsižvelgdama į derybų su gamintojais ar investuotojais rezultatus. Tai daugiausiai priklausys nuo Lietuvos garantuojamų užsakymų apimčių ir vertės“, – teigia teisės firmos „Sorainen“ teisininkas.

Svarbu išnaudoti galimybes

P. Murausko manymu, derybos dėl pramoninio bendradarbiavimo sąlygų su užsienio tiekėjais ar gamintojais bus nelengvos – ypač pasirašant pirmąsias sutartis. Dėl to siekiant kuo geriau pasirengti ir konsoliduoti skirtingų institucijų žinias Vyriausybei pavesta parengti standartines pramoninio bendradarbiavimo sutarties sąlygas.

„Pasiekti Lietuvos gynybos pramonei palankių rezultatų ir tinkamai išnaudoti pramoninio bendradarbiavimo institutą turėtų padėti ir naujas priežiūros bei koordinavimo subjektas – Gynybos ir saugumo pramonės taryba. Nors tai tik patariamoji institucija, jai gali tekti svarbus vaidmuo koordinuojant gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių institucijų veiklą bei tarpininkaujant konsultacijose su mūsų šalies gynybos sektoriaus verslo bendruomene. Tiesa, savo efektyvumą šiai tarybai dar teks įrodyti praktiškai, tačiau sąlygos tam jau yra“, – sako P. Murauskas.

Kaip pramoninio bendradarbiavimo reikalavimų suteikiamas galimybes pavyks išnaudoti praktikoje, parodys laikas. Tačiau, anot P. Murausko, jei valstybės institucijos veiks tikslingai, sugebės efektyviai vesti derybas su galimais tiekėjais ir tinkamai įvertinti šalies gynybos sektoriaus poreikius, tai gali tapti išties svarbiu instrumentu didinant šalies saugumą bei pasirengimą gintis. Pirmieji sėkmės atvejai neabejotinai bus išgirsti ir tarptautinėje gynybos pramonės rinkoje.