Ši dronų versija sukurta žudyti: judančios atakos iš civilinių automobilių, įrankis peržengė naują pavojingą ribą

Pastaraisiais mėnesiais fiksuojamos vis pavojingesnės šių ginklų modifikacijos, o tai yra bloga žinia Kijivui. Pastaruoju metu pasirodė vis daugiau įrodymų, kad rusiškos versijos „Gerań-2“ tapo efektyvesnės už originalius Irano modelius. 

Pavyzdžiui, jose pradėta naudoti „Kometa-M“ antena, kuri yra technologiškai pažangesnė nei iraniečių CRPA. Kai kurie ekspertai lygina šią sistemą su JDAM – amerikietišku sprendimu, paverčiančiu paprastas bombas preciziškais taikiniais. 

Ši technologija anksčiau buvo taikyta ir „Orlan“ tipo dronuose. Dar 2023 metų balandį paaiškėjo, kad Rusija ėmė naudoti naują 90 kg sveriančią kovinę galvutę „BCh-90“, kai standartinė svėrė apie 50 kg. Be to, dronai tapo ekonomiškesni degalų atžvilgiu, padidėjo jų veikimo spindulys, o vėliau buvo užfiksuoti modeliai su termobarinėmis ir uždegamosiomis galvutėmis. 

Metų pabaigoje fronte pasirodė „TBBCh-50“ versijos, kurios korpusuose įmontuoti iš anksto paruošti 9 mm plieno rutuliukai – dar viena ženkliai pavojingesnė versija.

Dronai paleidžiami net iš judančių automobilių

Šių metų kovą socialiniuose tinkluose pasirodė įrašas, kuriame matyti, kaip rusiškas „Gerań-2“ paleidžiamas tiesiai iš važiuojančio pikapo. 

Anksčiau žinota, kad šie dronai gali būti leidžiami tiek iš karinių, tiek iš civilių sunkvežimių, tačiau paleidimas iš judančios transporto priemonės suteikia visiškai naują lygmenį mobilumui ir taktiniam nenuspėjamumui.

Naujos kovinės galvutės – dar daugiau žalos

Pasak „Defense Express“, Rusija neseniai ėmė naudoti net du naujus 90 kg galvutės variantus. Viena iš jų – vietinės gamybos KOFZBCh, o kita importuota iš Irano. Abi versijos žymiai pavojingesnės nei anksčiau naudotos.

KOFZBCh yra kombinuota galvutė, turinti kumuliacinį, sprogstamąjį, skeveldrinį ir uždegamąjį poveikį. Sprogstamasis užtaisas – TGF-35P2, TNT ir RDX mišinys, kurį rusai jau naudojo senesnėse galvutėse. 

Naujas komponentas yra metalų hidrido milteliai, degantys net 3500°C temperatūroje – suteikia galvutei uždegamąjį poveikį.

Irano gamybos versija taip pat sveria 90 kilogramų, bet neturi uždegamosios funkcijos. Ji naudoja oktogeno ir aliuminio mišinį su RDX pagrindu. Jos naudojimas Ukrainoje dar kartą patvirtina nuolatinį Maskvos ir Teherano bendradarbiavimą nepaisant to, kad Rusija jau pradėjo savarankišką surinkimą.

Kas yra „Shahed-136“?

„Shahed-136“ – tai vadinamoji klajojanti amunicija, kurios ilgis apie 3,5 metro, o sparnų plotis – 2,5 metro. Kovinės galvutės masė – nuo 30 iki 90 kg, priklausomai nuo versijos. Veikimo nuotolis svyruoja tarp 1 000 ir 2 500 km. 

Variklis – itin paprastas, dažnai lyginamas su vejapjovės varikliu dėl specifinio garso. Rusija dažnai paleidžia šiuos dronus grupėmis iš stacionarių paleidimo platformų, taip supaprastindama logistiką ir mažindama kaštus masinei gamybai.

Išvada viena, kuo ilgiau trunka karas, tuo labiau Rusija spėja ne tik papildyti savo arsenalo atsargas, bet ir patobulinti net importuotą techniką. O tai reiškia, kad Ukrainai reikia ne tik daugiau ginklų, bet ir daugiau sprendimų, kaip susidoroti su naujos kartos grėsme ore.