Šokiruojanti tiesa apie bankomatus: atskleista, kiek jie kainuoja ir kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų

Tačiau retas kuris susimąsto, kiek iš tikrųjų kainuoja palaikyti vieną veikiančią bankomato vietą. Bankomato išlaikymas tai ne tik jo pirkimas ar nuoma. Į šią sistemą įeina dešimtys komponentų, tokių kaip elektros tiekimas, ryšio paslaugos, grynųjų papildymas, priežiūra, remontai, apsauga, draudimas ir, žinoma, atitikimas saugumo bei teisės aktų reikalavimams. 

Tai nuolatinės išlaidos, kurios net ir modernėjant technologijoms nesumažėja drastiškai. Kiekvienas bankomatas yra tarsi mini padalinys, kuriam būtina skirti pastovų dėmesį. Tad natūraliai kyla klausimas – kas viską apmoka? 

Ar tai galvos skausmas, kuris nugula ant banko pečių, ar išlaidas dalinasi su partneriais, o gal jos netiesiogiai gula ant klientų pečių? Šiuo metu Lietuvoje bankomatų tinklas transformuojasi ir dalis jų sujungiama į bendrą sistemą, kiti mažinami ar perkeliami. 

Verta panagrinėti, kaip ši paslauga veikia, kiek ji kainuoja ir kas stovi už jos veikimo.

Vidutinė vieno bankomato kaina – ne tik aparatas

Naujai įrengtas bankomatas tai ne tik metalinis korpusas su ekranu ir pinigų stalčiais. Pirmiausia – pati įranga. Priklausomai nuo modelio, gamintojo ir funkcijų, naujas bankomatas kainuoja nuo 15 tūkst. iki 35 tūkst. eurų. Jei reikalingas integravimas į banko sistemą ar specialūs sprendimai, suma gali augti dar keliais tūkstančiais.

Tačiau įrengimas yra tik pradžia. Kiekvieną mėnesį reikia mokėti už elektros sąnaudas, nors jos ir nėra milžiniškos, ryšio kanalus, teritorijos nuomą, jei bankomatas įrengtas prekybos centre, savivaldybės patalpose ar kitose privačiose vietose, reguliarius grynųjų papildymus. 

Pastarieji kainuoja nemažai – pinigai turi būti fiziškai atvežami, dažnai saugoma transporto priemone, o tai ir apsaugos ir logistikos kaštai.

Skaičiuojama, kad vien tik priežiūra, sauga ir papildymas gali kainuoti nuo 500 iki 1 000 eurų per mėnesį. Pridėjus ryšį, nuomą, elektros energiją ir atsarginių dalių keitimus, viso išlaikymas gali kainuoti nuo 700 iki 1 500 eurų kas mėnesį. Per metus tai – nuo 8 400 iki 18 000 eurų.

Kas dengia šias išlaidas?

Pirmiausia, žinoma, pačios finansų institucijos – komerciniai bankai. Jiems svarbu užtikrinti klientų prieigą prie grynųjų, todėl tam skiria atskirus biudžetus. Tačiau dėl aukštų sąnaudų daugelis bankų per pastarąjį dešimtmetį nutraukė dalį bankomatų veiklos mažesniuose miesteliuose ar net miestų rajonuose. 

Vietoje to pradėta taikyti centralizuota bankomatų strategija, suvienijant jėgas keliems bankams ar išorinei įmonei. Lietuvoje nuo 2022 metų veikiančios „Cash-in“ ir „Medus“ bankomatų platformos – tai bendri kelių bankų tinklai. Taip sumažinamos išlaidos, nes vienas aparatas aptarnauja kelių bankų klientus. 

Šį modelį palaiko ir Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti prieinamumą visoje šalyje. Be to, dalis sąnaudų netiesiogiai padengiamos per klientų paslaugų mokesčius, taikomus už grynųjų išėmimą, kortelių aptarnavimą ar sąskaitų tvarkymą. Kuo daugiau bankomatų tinkle, tuo didesnė paslaugų kaina gali būti pateisinama dėl infrastruktūros išlaikymo.

Ar išlaikyti bankomatą – vis dar verta?

Bankomatai nėra pelno šaltinis. Tai veikiau klientų aptarnavimo infrastruktūra, kuri generuoja ne pajamų, o kaštų. Tačiau jų reikšmė vis dar didžiulė. Ypač tose vietovėse, kur skaitmeninių paslaugų prieinamumas ribotas, o vyresni žmonės vis dar renkasi grynuosius pinigus.

Vis dėlto bankai siekia optimizuoti – bankomatų kiekis mažėja, bet jie tampa universalesni, nes atsiranda galimybė įnešti grynuosius, atlikti sąskaitų peržiūras ar net patvirtinti kai kuriuos mokėjimus. Taip stengiamasi suteikti daugiau galimybių per vieną aparatą ir išlaikyti efektyvumą.

Galiausiai, reikėtų suprasti, kad kiekvienas bankomatas, stovintis šalia parduotuvės ar stoties, yra dalis sudėtingos ir brangios sistemos. Ji reikalauja nuolatinio dėmesio ir pinigų srauto. Ir nors klientui tai atrodo paprasta ir savaime suprantama paslauga, už jos slypi ištisa logistikos ir finansų grandinė. Ir už viską kažkas vis tiek moka.