„Vilniaus vandenys“ Vilniaus nuotekų valykloje įdiegė dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, padės optimizuoti procesus

Į dirbtinio intelekto technologijas bendrovė investavo 1,27 mln. eurų. Pasak „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovo Viktoro Matonio, investicija duoda tiesioginę naudą Vilniaus miestui, Neries upei ir Baltijos jūrai – tvaresnę aplinką, o bendrovei padeda taupyti elektros energijos išteklius.

„Kadangi tai didžiausia Lietuvoje valykla, todėl investuodami į dirbtinio intelekto technologiją pirmiausia siekiame optimizuoti valyklos darbą, didinti efektyvumą ir mažinti jos eksploatavimo sąnaudas. Jau dabar pastebime teigiamus pokyčius – dirbtinis intelektas leidžia preciziškai valdyti metanolio kiekį. Tai reikšminga nauda tiek aplinkai, tiek finansine prasme“, – teigia V. Matonis.

Vilniaus nuotekų valykloje įdiegtas DI sprendimas – tai „Veolia“ dukterinės įmonės „Krüger“ sukurtas produktas „Hubgrade“, kuris pagal sumontuotus daviklius optimizuoja valyklos darbą, pasiekiami dar geresni išvalymo rodikliai.

Dirbtinis intelektas valykloje veikia kaip išmanusis valdymo centras – sistema realiuoju laiku stebi teršalų skaidymo procesą biologinio valymo metu, analizuoja duomenis ir atitinkamai balansuoja visą įrangą: maišykles, siurblius, orapūtes. Tokiu būdu užtikrinamas optimalus ir ekonomiškas valyklos darbas.

„Nuolatinė duomenų analizė leidžia geriau prognozuoti taršos pokyčius ir priimti operatyvius sprendimus. Tad investicija atsiperka ne tik per mažesnes sąnaudas. Atnaujinta valykla dar efektyviau valo nuotekas, o tai užtikrina didesnę Neries upės ir Baltijos jūros apsaugą“, – pabrėžia „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas.

Dirbtinis intelektas padeda darbuotojams

Dirbtinio intelekto sistema „Hubgrade“ veikia globaliame debesų kompiuterijos tinkle ir leidžia keistis duomenimis su kitomis vandentvarkos įmonėmis visame pasaulyje. Tai suteikia galimybę nuolat mokytis iš tarptautinės patirties, spręsti netipinius taršos atvejus ir dar labiau optimizuoti valyklos procesus.

„Vos prieš porą dešimtmečių valykloje dirbo kelis kartus daugiau žmonių, nes dauguma procesų buvo valdomi rankiniu būdu. Kuo toliau, tuo daugiau procesų automatizuojami. Dirbtinis intelektas taip pat perėmė dalį pasikartojančių darbų, tačiau darbuotojų vaidmuo tampa dar svarbesnis – jiems tenka vis daugiau analitinių ir veiksmingų sprendimų reikalaujančių užduočių: nuo DI sugeneruotų duomenų vertinimo iki taktinių sprendimų priėmimo, kurie leidžia dar tiksliau valdyti taršą ir gerinti aplinkosaugos rodiklius“, – sako V. Matonis.

Didžiausias projektas „Vilniaus vandenų” istorijoje

Praėjusiais metais „Vilniaus vandenys“ baigė Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukciją, po kurios ne tik padidėjo valyklos pajėgumai, bet ir teršalų valymo efektyvumas: azotas, bendrasis deguonies suvartojimas (BDS7) ir fosforas atitinkamai išvalomi nuo 2 iki 6 kartų geriau, valykla yra pasiruošusi sulaikyti ir išvalyti ir pačias smulkiausias iki 12 mikronų dydžio (penkis kartus mažesnes už plauko skersmenį) plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles.

Žiedinės ekonomikos principais veikiančios valyklos rekonstrukcija yra didžiausias įgyvendintas Vilniaus miesto energetikos infrastruktūros projektas per pastaruosius metus ir didžiausias projektas „Vilniaus vandenų” istorijoje. Valykla šiuo metu pasigamina ketvirtadalį jos veiklai reikalingos energijos.

Vilniaus nuotekų valykla jau dabar atitinka griežtus Šiaurės šalių HELCOM aplinkosaugos standartus, o DI sprendimas dar labiau sustiprina įmonės gebėjimą efektyviai kontroliuoti taršą. Valykla kasdien apdoroja apie 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalo iki 89 tonų teršalų – toks nuotekų kiekis užpildytų net 48 olimpinius baseinus, o išvalytų teršalų kiekiui gabenti reikėtų daugiau nei 8 sunkvežimių.