Prekybos tinklai imasi drastiškų priemonių: veido atpažinimas jau veikia, sprendimas kelia nerimą ir Lietuvoje

Mažmeninės prekybos atstovai teigia, jog įprastos priemonės nebeveikia, todėl ieškoma technologinių sprendimų, galinčių atgrasyti pažeidėjus. Taip parduotuvėse pradėta diegti veidų atpažinimo programinė įranga „Facewatch“. 

Ji jau naudojama dalyje didžiųjų prekybos tinklų, o diskusijos dėl tokios praktikos keliamo poveikio privatumui tik stiprėja. Natūraliai kyla klausimas, ar panašūs sprendimai galėtų atsirasti ir Lietuvoje.

Nuskaito kiekvieno pirkėjo veidą

Prekybininkai tikisi, kad naujoji technologija taps rimta atgrasymo priemone. „Facewatch“ veikia taip, kad į parduotuvę įeinančių žmonių veidai yra nuskenuojami ir lyginami su duomenų baze. Tai leidžia greičiau atpažinti asmenis, anksčiau įsivėlusius į vagystes ar kitus incidentus.

Tokį sprendimą jau pasirinko tokie dideli Jungtinės Karalystės tinklai kaip „Sainsbury’s“, „Budgens“ ir „Sports Direct“. Prekybininkai pabrėžia, kad technologija padeda darbuotojams greičiau reaguoti ir sumažinti pavojų konfliktinėse situacijose.

Statistika rodo, kad problema yra rimta. Oficialiais JK Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vagystės iš parduotuvių per metus išaugo 13 proc. ir pasiekė beveik 530 tūkst. atskirų atvejų. Šis augimas tęsiasi nuo pandemijos pabaigos, kai dėl ribojimų fizinių apsipirkimų buvo gerokai mažiau.

Ar tai nekelia grėsmės duomenų apsaugai

Vis dėlto naujoji technologija sulaukia nemažai kritikos. Ne visi sutinka, kad veidų atpažinimas yra tinkamas sprendimas, ypač kalbant apie asmens duomenų apsaugą.

Nevyriausybinės organizacijos „Big Brother Watch“ vadovė Silkie Carlo teigia, kad tokia praktika kelia rimtų klausimų dėl privatumo. Pasak jos, pirkėjai dažnai net nesupranta, jog apsipirkdami prekybos centre jų biometriniai duomenys yra renkami ir apdorojami.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius atvejus, kai „Facewatch“ sistema esą klaidingai identifikavo žmones kaip nusikaltėlius. Dėl to nekalti pirkėjai atsidūrė nemaloniose situacijose, o kai kuriais atvejais jiems buvo net grasinama iškviesti policiją.

Klaidos, kurios sukelia rimtų pasekmių

Vienas iš dažniausiai minimų pavyzdžių įvyko „B&M“ parduotuvėje, kai moteris buvo klaidingai palaikyta vagile. Vėliau bendrovė pripažino klaidą ir atsiprašė klientės, pabrėždama, kad tokie atvejai esą itin reti.

„B&M“ atstovas spaudai teigė, kad tai buvo žmogiškos klaidos rezultatas, ir patikino, jog įmonė rimtai vertina tokius incidentus. Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad net pavienės klaidos gali turėti didelį poveikį žmogaus reputacijai ir saugumo jausmui.

Technologijos šalininkai atkerta, kad sistema veikia laikantis JK Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų. Jie akcentuoja, jog pagrindinis tikslas yra apsaugoti darbuotojus nuo agresyvių vagysčių, piktnaudžiavimo ir smurto.

Vagysčių problema aktuali ir Lietuvoje

Apie augančias vagystes vis dažniau kalbama ir Lietuvoje. Prekybos tinklai pripažįsta, kad ši problema ypač išryškėjo savitarnos kasų plėtroje, kur sukčiavimo atvejų nustatyti sudėtingiau.

Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima“ per pirmus penkis praėjusių metų mėnesius užfiksavo daugiau nei 6,5 tūkst. vagysčių. Tai buvo 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. Nors augimas sulėtėjo, problema išlieka aktuali.

„Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas atkreipia dėmesį, kad didelė dalis vagysčių yra sisteminės. Tie patys asmenys reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse, o pavogtas prekes realizuoja šešėlinėje rinkoje.

Ką dažniausiai vagia ir kodėl sunku sustabdyti

Dažniausiai taikiniais tampa alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai ir loterijos bilietai. Šios prekės lengvai realizuojamos ir turi paklausą neoficialiose rinkose.

Ilgą laiką vagystės, kurių vertė neviršijo 150 eurų, buvo laikomos atskirais administraciniais nusižengimais. Tai reiškė, kad net dešimtis kartų bausti asmenys galėjo grįžti vogti praktiškai be rimtesnių pasekmių.

Prekybininkai pabrėžia, kad vien technologijos ne visada išsprendžia problemą. Dalis efektyvesnių priemonių, tokių kaip veidų atpažinimo sistemos, Lietuvoje šiuo metu yra ribojamos įstatymų.

Ar padeda tik griežtesnės bausmės

R. Masalskas teigia, kad situacija pradėjo keistis po Aukščiausiojo Teismo nutarties. Pagal ją sisteminės vagystės yra sumuojamos, o kai bendra jų vertė viršija 150 eurų, veika laikoma tęstine nusikalstama, o ne atskirais administraciniais nusižengimais.

Sugriežtėjęs teisėsaugos požiūris ir griežtesnės kardomosios priemonės, anot prekybininkų, jau duoda rezultatų. Tai padeda atgrasyti dalį vagysčių vykdančių asmenų ir mažina pasikartojančių nusikaltimų skaičių.

Vis dėlto diskusija lieka atvira. Tarp saugumo, technologijų ir privatumo balanso ieškoma tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje, o sprendimai, tikėtina, dar keisis.