Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Apie penkias prognozes, kaip dirbtinis intelektas 2026 metais gali pakeisti vartotojų gyvenimą, pasakojama, remiantis užsienio technologijų žiniasklaidos apžvalgomis.
Per pastaruosius metus „ChatGPT“ pastebimai evoliucionavo – iš patobulintos teksto užpildymo priemonės virto daug sudėtingesne sistema, imituojančia žmogišką bendravimą.
Atminties, multimodalumo ir integracijos su išorinėmis paslaugomis palaikymas leidžia manyti, kad 2026 metais pagrindinis „OpenAI“ produktas atliks gerokai daugiau funkcijų nei vien atsakymų į klausimus teikimas.
Įmonė vis dažniau užsimena, kad „ChatGPT“ gali užimti „skaitmeninio liokajaus“ nišą, dėl kurios anksčiau konkuravo „Amazon Alexa“ ir „Google Assistant“. Dėl agentų ir API sąsajų sistema galės ne tik reaguoti į užklausas, bet ir veikti proaktyviai.
Tikimasi, kad „ChatGPT“ veiks kaip asmeninis planuotojas: primins apie susitikimus, įspės apie galimus vėlavimus, pasiūlys savaitgalio planus atsižvelgdamas į orus, vartotojo įpročius ir šeimos narių užimtumą.
Vartotojui sutikus, DI savarankiškai siųs laiškus, rezervuos paslaugas, perkels susitikimus ir primins apie svarbius įvykius.
Kuo mažiau pastebimas bus pats bendravimo procesas, tuo „nematomesnis“ taps ir dirbtinis intelektas. Pakaks ištarti frazę svetainėje – ir atsakymas pasirodys televizoriaus ekrane ar išmaniojoje kolonėlėje.
„OpenAI“ sieks paversti „ChatGPT“ centriniu namų „hubu“, atsižvelgiančiu į individualius gyventojų poreikius, nors dalis vartotojų ir toliau žiūrės į tokį įsitraukimo lygį atsargiai.
Per praėjusius metus „Google“ aktyviai diegė dirbtinį intelektą į paieškos rezultatus, tačiau tradicinis modelis, paremtas raktažodžiais, vis dar išlieka dominuojantis. 2026 metais pusiausvyra gali pasislinkti DI naudai.
„Gemini“ modelis palaipsniui tampa pagrindiniu „Google“ ekosistemos elementu. Jau dabar bendrovė „Android“ įrenginiuose „Google Assistant“ keičia „Gemini“ asistentu, o pats DI integruotas į paiešką per AI Overviews ir atnaujintus rezultatų puslapius. Vartotojai vis dažniau matys trumpas apibendrintas išvadas vietoje įprastų nuorodų sąrašų.
Daugeliu atvejų atsakymai bus formuojami remiantis kelių šaltinių informacija, į kuriuos vartotojas netgi neužsuks. Tai padidins patogumą, bet kartu paaštrins diskusijas apie pasitikėjimą, algoritmų skaidrumą ir turinio leidėjų teises.
Ilgą laiką išmaniųjų akinių rinka liko nišinė – daugiausia dėl abejotinos praktinės naudos ir nesėkmingo dizaino. Tačiau dirbtinio intelekto raida situaciją pamažu keičia.
Multimodaliniai modeliai leidžia akiniams analizuoti aplinkos kontekstą ir siūlyti nepastebimą pagalbą. Šiuolaikiniai įrenginiai, kuriuos kartu kuria technologijų bendrovės ir mados prekių ženklai – pavyzdžiui, „Google“ ir „Meta“ bendradarbiaudamos su „Warby Parker“ bei „Ray-Ban“, – tampa mažiau gremėzdiški ir funkcionalesni.
Tikimasi, kad tokie akiniai gebės versti užrašus, priminti, kas eina priešais, įspėti apie suplanuotus darbus ar paaiškinti pastatų ir objektų reikšmę – net nepareikalavus tiesioginių vartotojo komandų. Visa tai taps įmanoma dėl pasyvaus DI darbo, kai sistema „supranta“ aplinką.
Iki 2026 metų patobulėjusi baterijos autonomija, sumažėjęs svoris, pagerintas garsas ir ergonomika gali paversti išmaniuosius akinius masiškai geidžiamu produktu, jei jie papildys realybę jos neužgoždami.
2026-ųjų pradžioje „Instagram“ ir „Facebook“ vartotojams, tikėtina, teks susitaikyti su tuo, kad reikšminga dalis naujienų srauto bus sukurta ne žmonių. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos „Meta“ gerokai išplės dirbtinio intelekto generuojamo turinio naudojimą.
Nauji vaizdų ir vaizdo įrašų generavimo modeliai, šiuo metu testuojami kodiniais pavadinimais, tokiais kaip „Mango“, bus plačiai naudojami kuriant turinį Reels, Stories ir net reklamos kampanijoms. Tai, ką šiandien galima vadinti kūryba, vis dažniau remsis DI – nuo vaizdo įrašų stilizavimo iki nuotraukų apdorojimo.
Paprasti vartotojai galės naudodami integruotus įrankius atostogų nuotraukas paversti „kino plakato“ stiliaus vaizdais ar iš asmenukių sukurti trumpus animuotus klipus.
Vis dėlto laikui bėgant naujumo efektas gali išblėsti. Kai turinys optimizuojamas įsitraukimui pagal tuos pačius algoritmus, jis ima atrodyti vienodas – ryškus, tvarkingas ir pernelyg „tobulas“.
Ekspertų teigimu, DI kurto turinio gausėjimas paskatins ir priešingą tendenciją. „Meta“ gali būti priversta aiškiau žymėti tokias publikacijas, leisti vartotojams filtruoti naujienų srautus ar net pasiūlyti režimą, kuriame būtų rodomas tik žmonių sukurtas turinys.
Rinktis teks ir turinio kūrėjams. Vieni aktyviai naudos DI siekdami didesnės auditorijos, kiti, priešingai, akcentuos „žalią“, žmogišką turinį kaip būdą išsiskirti. Bet kuriuo atveju socialinių tinklų naujienų srautus 2026 metais formuos mašinos ne mažiau nei žmonės – o gal net labiau nei šiandien.
Neigiamas požiūris į DI kuriamą turinį, tikėtina, neapsiribos socialiniais tinklais. 2026 metais gali smarkiai išaugti susidomėjimas produktais ir medžiaga, sukurtais tik žmonių. Atsižvelgiant į didžiulį algoritmų generuojamų tekstų, vaizdų, muzikos ir vaizdo įrašų srautą, vartotojai vis dažniau ieškos autentiškumo ir skaidrumo.
Pirmosios šios tendencijos užuomazgos jau matomos. Autoriai viešai skelbia atsisakantys naudoti DI, o vaizdo įrašai ir nuotraukos žymimi užrašais ir grotažymėmis, kad yra sukurti be algoritmų pagalbos.
Žyma „be dirbtinio intelekto“ gali tapti savotišku kokybės ženklu ir net priežastimi prašyti didesnės kainos. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip demonstratyvus išskirtinumas, tačiau, analitikų nuomone, masiškai plintant žemos kokybės DI turiniui, ši tendencija gali tapti visuotiniu reiškiniu.
Tai nereiškia visiško atsisakymo skaitmeninių priemonių. Tradicinės redagavimo programos ir pripažinti turinio apdorojimo būdai išliks. Vartotojams tiesiog bus suteikta galimybė rinktis medžiagą, nesukurtą generatyviojo DI – tarsi „tylią zoną“ skaitmeninėje erdvėje.
Ekspertų vertinimu, 2026-ieji veikiausiai netaps triukšmingų proveržių dirbtinio intelekto srityje ar žingsnio į visavertį bendrąjį dirbtinį intelektą metais. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu technologijos ypač aktyviai ir nepastebimai įsilies į kasdienį gyvenimą.
DI sieks „ištirpti“ mums įprastose paslaugose, o įmonės – diegti jį kasdieniuose scenarijuose. Tai lems tiek aktyvų naujų galimybių priėmimą, tiek dalies vartotojų susierzinimą ir atsisakymą jomis naudotis.
Net jei požiūris į dirbtinį intelektą 2026 metais išliks santūrus ar kritiškas, išvengti apsisprendimo – naudoti jį ar ne – bus vis sunkiau. DI vis dažniau bus šalia, net jeigu ne visada jį pastebėsime.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.