Mintis skaitantys išmanieji telefonai? Kodėl reklamos ekrane pasirodo dar prieš jums ištariant žodį

Ar jums kada nors pasitaikė, kad vos pagalvojus apie kažkokią prekę ar kelionės tikslą, telefone netrukus pasirodo susijusi reklama? Kai kuriems tai atrodo sutapimas, kiti – įsitikinę, kad mūsų mintys jau ne tokios privačios, kaip manome. Šis reiškinys kelia klausimą: ar telefonai iš tiesų skaito mūsų mintis, ar tiesiog protingai analizuoja mūsų skaitmeninį elgesį?

Technologijų gigantai tikina, kad mūsų duomenys renkami tam, kad patirtis būtų labiau suasmeninta. Tačiau kur yra riba tarp patogumo ir privatumo pažeidimo? Ir ar dar įmanoma užtikrinti visišką skaitmeninę nepriklausomybę, kai kišenėje nešiojamės tokį galingą stebėjimo įrankį?

Kaip telefonas numano jūsų mintis

Modernūs įrenginiai nuolat renka informaciją apie jūsų veiksmus – nuo paieškų internete iki buvimo vietos, nuo balso komandų iki programėlių naudojimo laiko. Algoritmai analizuoja šiuos duomenis ir prognozuoja, ko gali prireikti toliau.

Pavyzdžiui, jei keletą dienų skaitote straipsnius apie kalnų žygius, „Google“ ar „Facebook“ netrukus pasiūlys turistinės įrangos reklamą. Jūs galbūt net neištarėte žodžių „pirkti kuprinę“ garsiai, bet jūsų elgesio modelis leidžia algoritmui nuspėti tokį poreikį.

Ar telefonas tikrai klausosi?

Vienas labiausiai gąsdinančių įtarimų – kad išmanieji telefonai slapta įrašo pokalbius. Technologijų įmonės neigia nuolatinį klausymąsi, teigdamos, kad mikrofonas aktyvuojamas tik pasakius raktinį žodį, pavyzdžiui, „Hey Siri“ ar „OK Google“. Vis dėlto, kyla klausimas, ar ši funkcija negali būti panaudota plačiau, nei mums sakoma.

Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad teoriškai įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiška programine įranga, leidžiančia įjungti mikrofoną be jūsų žinios. Tokiu atveju privatumas prarandamas visiškai, o jūsų pokalbiai tampa prieinami nepageidaujamiems klausytojams.

Reklamos personalizavimas – patogumas ar invazija?

Kai kuriems žmonėms individualizuotos reklamos atrodo patogios – jos padeda greičiau rasti tai, ko ieškote. Tačiau problema ta, kad tokia pagalba remiasi milžinišku duomenų kiekiu apie jus: pomėgiai, santykiai, finansinė padėtis, net jūsų nuotaikų pokyčiai.

Šis informacijos kiekis sudaro itin tikslų psichologinį profilį, kuris gali būti panaudotas ne tik prekių pardavimui, bet ir politinei ar socialinei įtakai. Tokia galimybė kelia grėsmę demokratijai ir asmens laisvėms.

Ar dar įmanoma privatumas?

Privatumo apsauga skaitmeniniame amžiuje – sudėtinga, bet įmanoma. Štai keli praktiniai patarimai:

• Ribokite leidimus programėlėms. Suteikite prieigą prie mikrofono, kameros ar buvimo vietos tik tada, kai tai būtina.
• Naudokite saugumo nustatymus. Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją ir reguliariai atnaujinkite programinę įrangą.
• Atsargiai su nemokamomis programėlėmis. Dažnai jos „moka“ už save rinkdamos ir parduodamos jūsų duomenis.
• Naudokite privatumo orientuotas naršykles ir paieškos sistemas. Tokios priemonės kaip „DuckDuckGo“ ar „Brave“ renka mažiau duomenų apie jus.

Technologijos vystosi sparčiau nei privatumo įstatymai, todėl kiekvienas turės asmeniškai spręsti, kiek savo duomenų pasirengęs atiduoti mainais už patogumą. Galbūt ateityje turėsime telefonus, kurie dar geriau „nuspės“ mūsų poreikius, bet klausimas išliks tas pats – ar norime, kad jie tai darytų?