Kompaktiški išmanieji telefonai tampa niekam nereikalingi ir aš jums pasakysiu kodėl tokių modelių pirkimas neturi prasmės

Ne todėl, kad žmonės jų nenori, bet todėl, kad kompromisai tiesiog per dideli. Mažieji telefonai pralaimi kovą su šiuolaikinėmis technologijomis – nuo baterijos veikimo trukmės ir šilumos valdymo iki programų optimizavimo ir tinklo efektyvumo.

Akumuliatoriaus veikimo trukmė – didžiausias kompromisas

Didžiausia priežastis, dėl kurios šiandien mažieji telefonai susiduria su sunkumais, yra baterijos veikimo laikas. Išmaniųjų telefonų akumuliatoriai priklauso nuo fizinio dydžio, o mažesnis korpusas savaime reiškia mažiau vietos didelės talpos elementui.

Net ir patobulinus baterijos cheminę sudėtį ir padidinus 3 nm mikroschemų rinkinių efektyvumą, kompaktiški telefonai vis dar negali prilygti didesniems analogams. Pavyzdžiui, „iPhone 13 Mini“.

Net ir dėl glaudžios „Apple“ aparatinės ir programinės įrangos integracijos jis vis tiek negalėjo konkuruoti su didesnių brolių ir seserų baterijomis. Tiesa ta, kad naudotojai tikisi, jog jų telefonai veiks visą dieną, o dėl daug energijos reikalaujančių programėlių, 5G ryšio ir didelės atnaujinimo spartos ekranų maži telefonai tiesiog negali užtikrinti tokio pat patikimumo.

Šiluminiai apribojimai ir našumo kliūtys

Dydis taip pat turi įtakos našumui. 2025 metų pavyzdiniai lustai yra greitesni nei bet kada anksčiau, tačiau jie generuoja šilumą. Didesni įrenginiai turi didesnį paviršiaus plotą ir geresnį vidinį šilumos išsklaidymo išdėstymą, todėl galima užtikrinti ilgalaikį maksimalų našumą.

Tačiau maži telefonai susiduria su šiluminiais apribojimais. Kompaktiškuose korpusuose procesoriai greitai užgęsta, todėl žaidžiant žaidimus, atkuriant vaizdo įrašus ar net atliekant intensyvią daugiaprogramę užduotį sumažėja našumas.

Aušinimo sistemos, tokios kaip garų kameros ir grafito šilumos skleidikliai, tapo standartinėmis aukščiausios klasės išmaniuosiuose telefonuose, tačiau joms reikia vietos. Mažuose telefonuose šių sistemų arba nėra, arba įdiegtos mažesnės jų versijos, kurios nėra tokios veiksmingos.

Todėl esant ilgalaikėms apkrovoms jie gali perkaisti. Todėl, nors mažame telefone gali būti toks pat procesorius, kaip ir didesniame telefone, realiame pasaulyje jo našumas dažnai būna prastesnis.

5G ir ryšio iššūkis

Perėjimas prie 5G taip pat sumažino mažų telefonų praktiškumą. Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose įrengtos kelios antenos, kurios užtikrina geresnį signalo priėmimą, didesnį greitį ir mažesnį vėlavimą. Didesniuose telefonuose šios antenos gali būti įrengtos efektyviau, taip užtikrinant stabilų ryšį perpildytose vietovėse.

Kita vertus, mažuose telefonuose dažnai atsisakoma antenos vietos, todėl signalas priimamas silpniau, greitis mažėja, o akumuliatorius greičiau išsikrauna, nes prietaisas vis labiau stengiasi palaikyti ryšį.

Be to, naujoms belaidžio ryšio technologijoms, tokioms kaip „Wi-Fi 7“ ir „mmWave 5G“, reikia optimaliai išdėstyti vidinius komponentus, o tai daug sunkiau pasiekti kompaktiškame rėmelyje. Tai reiškia, kad maži telefonai gali sunkiai prilygti didesnių flagmanų ryšio patirčiai ir jie tampa mažiau patrauklūs vartotojams, kuriems svarbūs greiti ir stabilūs tinklai.

Programinės įrangos ir programėlių dizainas pažengė į priekį

Programėlės tobulėjo kartu su aparatine įranga, o šiandien mobiliosios programos kuriamos atsižvelgiant į didesnius ekranus. Socialinės žiniasklaidos aplikacijos, produktyvumo įrankiai ir net srautinio perdavimo paslaugos numato tam tikrą ekrano plotą, o vartotojo sąsajos elementai išdėstyti atitinkamais atstumais.

Dėl mažų telefonų dažnai tenka rinktis ankštus išdėstymus, mažesnius lietimo taikinius ir mažesnes naudojimo galimybes. Kūrėjai teikia pirmenybę pagrindiniams įrenginiams, o 2025 metais tai reiškia, kad jie optimizuojami 6 colių ir didesniems ekranams.

Nors kai kuriose programose siūlomos mastelio keitimo parinktys, tačiau bendra patirtis kompaktiškame telefone yra mažiau rafinuota, nesvarbu, ar tai būtų nutrauktas tekstas, ar per ankšti vartotojo sąsajos elementai, ar nepraktiška daugiafunkcinė veikla padalytame ekrane. Rezultatas? Maži telefonai atrodo tarsi antraeilis dalykas pasaulyje, skirtame didesniems ekranams.

Pasikeitė vartotojų tendencijos

Taip pat yra paprasta realybė: dauguma žmonių nebenori mažų telefonų. Nors kompaktiškų prietaisų paklausa egzistuoja, tai yra nišinė, o ne pagrindinė rinka. Gamintojai pirmenybę teikia masiniam patrauklumui, o pardavimų skaičiai nuolat rodo, kad žmonės teikia pirmenybę didesniems ekranams.

Sulankstomų telefonų populiarėjimas taip pat apsunkina mažų prietaisų reikalingumą – jei naudotojai nori kompaktiško formato, jie gali įsigyti sulankstomą, kuris prireikus išsiplečia į didesnį ekraną. Net „Apple“, kuri kadaise propagavo mažus telefonus su „iPhone SE“ ir „Mini“ serijomis, pakeitė požiūrį.

Kitas kompaktiškais flagmanais garsėjantis prekės ženklas „Asus“ taip pat palaipsniui atsisako mažų telefonų, o „Zenfone 10“ yra paskutinis tikras kompaktiškas telefonas. „iPhone 13 mini“ buvo paskutinis tokio tipo telefonas.

Net būsimoji „iPhone SE“ serija turėtų būti pristatyta šiandienai ir ji gaus didelį 6,1 colio ekraną, palyginti su 4,7 colio ekranu „SE 3“. Kiti prekių ženklai taip pat atsisakė kompaktiškų flagmanų erdvės, teikdami pirmenybę prietaisams, pasižymintiems geresne baterijos veikimo trukme, našumu ir naudotojo patirtimi.

Maži telefonai tobulėja, o ne nyksta

Mažieji telefonai turėjo savo laiką, tačiau 2025 metais jie ne nyksta, o vystosi. Akumuliatoriaus veikimo trukmė, našumas, jungiamumas ir programų optimizavimas vis dar yra palankesni didesniems įrenginiams, tačiau prekių ženklai prisitaiko prie kompaktiškesnių variantų paklausos.

Mažo telefono apibrėžtis keičiasi – tai, kas anksčiau buvo didelis 6 colių įrenginys, dabar laikoma kompaktišku. Kadangi vis daugiau prekės ženklų greta didesnių telefonų pradeda gaminti kompaktiškus telefonus, standartinis dydis išaugo nuo 5 colių iki 6 colių segmento. Prieš kelerius metus 6 colių telefonai buvo laikomi dideliais, o šiandien jie yra naujieji maži telefonai.