Naudoji išmanųjį telefoną prieš miegą? Tyrėjai atskleidė, ką tai daro tavo organizmui ir ar tai kelia pavojų

Jie mūsų kišenėse, rankose, prie lovos, kone visada arti kūno. Tačiau kartu su šiuo patogumu išlieka klausimas, kuris niekur nedingsta: ar elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia telefonai, kelia pavojų sveikatai?

Kalbant apie išmaniųjų telefonų keliamą grėsmę, dažnai susiduriame su dvejopa nuomone. Vieni tvirtina, kad telefonai visiškai saugūs ir jokios realios rizikos nekelia, juk jei būtų kitaip, gamintojai neleistų jų naudoti. 

Kiti, priešingai, kelia klausimus apie ilgo naudojimo pasekmes, sieja telefonus su miego sutrikimais, dėmesio stoka, o kai kur net su rimtesnėmis ligomis. Visuomenės nuomonė čia – labai įvairi, o diskusijoms dažnai pritrūksta aiškių, mokslu pagrįstų atsakymų.

Ši tema tampa dar aktualesnė, kai kalbame apie vaikus, paauglius ar net nėščias moteris, tuos, kurių organizmai jautresni aplinkos poveikiui. Tėvai dažnai klausia, ar tikrai saugu, kai vaikas žaidžia telefonu valandų valandas? 

Ar gali būti, kad visai šalia kūno laikomas prietaisas daro daugiau nei tik siunčia žinutes ar rodo vaizdo įrašus? Pabandykime atsakyti, ką iš tikrųjų žinome apie išmaniųjų telefonų elektromagnetinę spinduliuotę?

Kokia tai spinduliuotė ir kaip ji veikia?

Išmanieji telefonai skleidžia nejonizuojančią elektromagnetinę spinduliuotę – tai silpnos galios radijo dažnių bangos, naudojamos duomenų perdavimui, ryšiui, Wi-Fi ar „Bluetooth“ funkcijoms. Skirtingai nuo jonizuojančios, pavyzdžiui, rentgeno ar ultravioletinės, spinduliuotės, kuri gali pažeisti DNR, nejonizuojanti spinduliuotė šiuo gebėjimu nepasižymi. 

Tačiau tai nereiškia, kad ji neturi jokios įtakos organizmui, klausimas tik koks yra jos mastas ir ar jis pavojingas. Pagrindinis terminas, dažnai minimas šioje diskusijoje, yra SAR (angl. specific absorption rate) – tai elektromagnetinės spinduliuotės kiekis, kurį organizmas sugeria iš įrenginio. 

Kiekvienas išmanusis telefonas privalo atitikti tam tikrus ribinius SAR rodiklius, kuriuos nustato sveikatos priežiūros institucijos. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje leistina riba yra 2 W/kg, matuojant 10 g audinio. 

Dauguma telefonų rinkoje neviršija šių normų, tačiau SAR vertės vis tiek skirtingos ir priklauso nuo konkretaus modelio.

Svarbu suvokti, kad nors šios vertės technologiškai saugios, tyrimų apie ilgalaikį poveikį, ypač kasdienį naudojimą metų metus, vis dar trūksta. Ilgalaikio žemo lygio elektromagnetinio lauko poveikio pasekmės žmogaus sveikatai nėra iki galo ištirtos, o mokslinė bendruomenė dėl kai kurių dalykų iki šiol nesutaria.

Ką sako moksliniai tyrimai?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2011 metais įtraukė mobiliųjų telefonų skleidžiamą spinduliuotę į galimų kancerogenų (2B kategorija) sąrašą. Tai reiškia, kad yra įtarimų dėl sąsajų su tam tikrais vėžio atvejais, nors įrodymų neužtenka, kad būtų galima tvirtai patvirtinti tokį ryšį. 

Vienas iš prieštaringiausių klausimų, ar ilgas kalbėjimas telefonu arti galvos gali turėti įtakos galvos smegenų augliams. Tyrimų rezultatai yra nevienareikšmiai, vieni randa koreliaciją, kiti – ne.

Tyrimai taip pat rodo, kad elektromagnetiniai laukai gali turėti poveikį miego kokybei, sutrikdyti melatonino gamybą, paveikti dėmesį ar net sukelti nerimo simptomus. Tačiau vėlgi, šie poveikiai dažnai pasireiškia subjektyviai, jų pasikartojamumas tyrimuose skiriasi, todėl kol kas jie nelaikomi tvirtu pagrindu koreguoti visuomenės rekomendacijas.

Kita problema – nuolatinis telefonų artumas prie kūno. Dažnas laiko įrenginį kišenėje, po pagalve, rankose – labai arti jautrių vietų. Nors mokslas dar neturi galutinių atsakymų, atsargumo principas čia gali būti vertingas. Ypač kai kalba sukasi apie vaikus ir paauglius, kurių nervų sistema dar vystosi.

Kaip elgtis atsargiau?

Visiškai išvengti spinduliuotės – neįmanoma. Bet tam tikri įpročiai gali ženkliai sumažinti kasdienį jos poveikį. Pavyzdžiui:

• Venkite laikyti telefoną arti kūno ilgą laiką – kišenėse ar po pagalve.
• Skambindami naudokite laisvų rankų įrangą ar ausines.
• Naktį įjunkite „skrydžio režimą“, jei telefonas šalia lovos.
• Vaikams apribokite ekrano laiką ir stebėkite, kaip jie laiko įrenginį.

Šie veiksmai nereikalauja nei pinigų, nei daug pastangų, bet gali padėti sumažinti nereikalingą elektromagnetinio lauko poveikį kasdienybėje.

Kol mokslas vis dar ieško galutinių atsakymų, atsargumas išlieka protingiausia strategija. Nėra įrodymų, kad telefonai tiesiogiai kenkia, bet ir nėra tvirtų garantijų, kad ilgalaikis naudojimas neturi jokios įtakos. 

Technologijų naudą jaučiame visi, bet tai nereiškia, kad turime pamiršti sveikatos aspektą. Atsakingas naudojimas, žinojimas ir sąmoningumas, tai trys paprasti raktai, padedantys susigyventi su technologijomis taip, kad jos tarnautų mums, o ne priešingai.

 Ir nors išmanusis telefonas rankoje šiandien yra būtinybė, rūpintis savimi dar niekada nebuvo taip aktualu.