Prisijunkite
Paskelbė
Lukas Snarskis
Paskelbta
Šiuolaikinis žmogus vis dažniau atsigręžia į išmanųjį telefoną ne tik darbo, bet ir laisvalaikio metu. Vienas iš populiariausių užsiėmimų – mobilieji žaidimai. Jie tapo lengvai pasiekiamu būdu atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos, laukiant eilėje ar važiuojant viešuoju transportu.
Tačiau ar iš tiesų šie žaidimai padeda nusiraminti ir sumažinti įtampą? Dalis žmonių teigia, kad žaidimai padeda „atsijungti“ nuo kasdienės rutinos, nukreipia mintis nuo rūpesčių ir sukuria greitą pasitenkinimo jausmą.
Kiti, priešingai, pastebi, kad kai kurie žaidimai ne tik nepadeda atsipalaiduoti, bet netgi kelia frustraciją, ypač kai pralaimi ar kai norint progresuoti tenka nuolat žiūrėti reklamas ar atlikti pasikartojančias užduotis.
Taigi, ar mobilieji žaidimai yra paprasta pramoga, padedanti atgauti jėgas, ar dar vienas šiuolaikinio gyvenimo spąstai, prisidedantys prie papildomo streso? Atsakymas priklauso ne tik nuo paties žaidimo tipo, bet ir nuo to, kaip, kada ir kodėl žmogus juos pasirenka.
Kodėl žaidimai atrodo kaip atsipalaidavimo priemonė?
Mobilieji žaidimai dažnai siūlo greitą „pabėgimą“ iš realybės. Kai spaudžia terminai, kamuoja rutina ar nuovargis, trumpas žaidimo seansas gali atrodyti kaip lengvas būdas pakeisti nuotaiką.
Paprasti žaidimai, tokie kaip galvosūkiai, dėlionės ar spalvinimo programėlės, nereikalauja didelio įsitraukimo ir leidžia trumpam atitrūkti nuo minčių.
Be to, daugelis žaidimų yra sukurti taip, kad suteiktų greitą pasitenkinimo jausmą: laimėtas lygis, naujas pasiektas rezultatas, žaidimo garso efektai ar net spalvingas dizainas stimuliuoja smegenis. Tokie nedideli pasiekimai skatina dopamino išsiskyrimą, kuris padeda žmogui jaustis geriau.
Svarbu ir tai, kad žaidimai leidžia pačiam žmogui kontroliuoti situaciją – jis pasirenka, kada pradėti ir kada baigti. Tokia kontrolė suteikia saugumo jausmą, kurio dažnai trūksta kasdienėje įtampoje.
Kada žaidimai tampa streso šaltiniu?
Nors iš pirmo žvilgsnio žaidimai gali atrodyti kaip nekenksminga pramoga, jie dažnai paslepia savyje nematomus spąstus. Daug žaidimų, ypač nemokamų, remiasi „freemium“ modeliu – žaisti gali nemokamai, bet norint pasiekti pažangą tenka mokėti arba laukti.
Tokie ribojimai kelia nepasitenkinimą, ypač kai progresas lėtėja, o įkyrūs priminimai siūlo „nusipirkti pergalę“.
Kai kurie žaidimai sukurti taip, kad išnaudotų žmogaus psichologinius silpnumus, pavyzdžiui, skatina grįžti kasdien, naudodami „prizas už prisijungimą“ modelį. Tai sukuria spaudimą, net jeigu pats žaidimas nesuteikia tikro poilsio.
Taip pat svarbu paminėti, kad kai kuriuose žaidimuose dominuoja konkurencija - reitingai, kovos su kitais žaidėjais, pergalės ir pralaimėjimai. Tokie elementai dažnai sukelia emocinį stresą, ypač jei žmogus yra linkęs į perfekcionizmą ar jautriai reaguoja į nesėkmes.
Kaip atpažinti, ar žaidimas atpalaiduoja, ar kenkia?
Vienas paprasčiausių būdų suprasti, ar žaidimas jums padeda, ar žaloja – stebėti savo emocinę būseną po žaidimo. Ar jaučiatės ramesni, ar labiau įsitempę? Ar žaidimo metu pailsite, ar tik dar labiau susierzinate, kai nepavyksta įveikti lygio ar reikia laukti 30 minučių, kol vėl turėsite gyvybių?
Taip pat verta atkreipti dėmesį į laiką. Jei planavote žaisti tik maždaug 10 minučių, bet praėjo valanda – tai signalas, kad žaidimas gali tapti priklausomybe. Svarbu nustatyti ribas ir laikytis jų. Jei jaučiate, kad žaidimas užima per daug vietos jūsų kasdienybėje, laikas pervertinti jo naudą.
Kai kuriems žmonėms puikiai tinka meditaciniai, lėti žaidimai be laiko spaudimo ar konkurencijos. Kiti geriau atsipalaiduoja greituose, veiksmo reikalaujančiuose žaidimuose. Svarbiausia yra rinktis tai, kas jums tikrai padeda, o ne dar labiau vargina.
Viskas priklauso nuo saiko ir tikslo
Mobilieji žaidimai savaime nėra nei geri, nei blogi. Jie gali būti puikus atsipalaidavimo būdas, bet tik tuo atveju, jei naudojami sąmoningai ir saikingai. Žaidimai neturėtų tapti bėgimu nuo realybės ar nuolatinio streso šaltiniu.
Kaip ir bet kuris kitas laisvalaikio užsiėmimas, žaidimai turi būti pasirinkimas, o ne būtinybė. Jei žaidžiate tam, kad atsipalaiduotumėte – puiku. Tačiau jei po žaidimo jaučiatės labiau pavargę, įsitempę ar piktai reaguojate į žaidimo „nesėkmes“ – tai aiškus ženklas, kad laikas daryti pertrauką.
Atsipalaidavimas turėtų būti ne tik malonus, bet ir tvarus. Ieškokite to, kas jums iš tiesų padeda pailsėti, gal tai bus žaidimas, o gal – muzika, pasivaikščiojimas ar pokalbis su artimaisiais. Svarbiausia yra nepamiršti, kad tikras poilsis prasideda nuo dėmesio sau.
Lukas Snarskis
Projekto vadovas
Bilis.lt portalo įkūrėjas ir vadovas. Apie technologijas rašau jau daugiau nei dešimt metų, o taip pat stebiu pasaulio aktualijas. Rašymas yra mano didžiausias pomėgis, kurį prieš penkerius metus pavyko paversti ir pragyvenimo šaltiniu.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.