Mėgstate garsiai klausytis muzikos su ausinukais? Pasakė, kiek valandų per dieną tai daryti yra saugu

Tačiau kaip dažnai susimąstome, ar mūsų įprotis nuolat klausytis muzikos neturi ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai? Nors muzika teikia daugybę privalumų psichinei savijautai, nuolatinis ir per garsus jos klausymasis gali pakenkti klausai. 

Ypač rizikuoja tie, kurie mėgsta klausytis muzikos per ausines, ši tendencija sparčiai plinta tarp jaunimo, studentų ir dirbančiųjų, kurie ilgą laiką praleidžia su muzika ausyse. Ne visi žino, kad netgi „malonus“ garsas gali turėti kaupiamąjį poveikį. 

Klausos pažeidimas vystosi lėtai, dažnai be skausmo ar kitų signalų. Todėl itin svarbu žinoti saugias muzikos klausymosi ribas, tiek pagal trukmę, tiek pagal garso lygį.

Saugios trukmės ir garso lygio taisyklės

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis ausų, nosies, gerklės specialistų rekomenduoja vadovautis „60/60“ taisykle: ne daugiau kaip 60 proc. maksimalaus garso lygio ir ne ilgiau kaip 60 minučių be pertraukos. 

Tai reiškia, kad jei klausotės muzikos per ausines, reikėtų vengti garsumo, kuris viršija šį saugų lygį. Žinoma, ne visada realu apriboti muzikos klausymą iki vienos valandos per dieną, ypač tiems, kurie dirba kūrybinį darbą ar tiesiog nori pabėgti nuo aplinkinio triukšmo. 

Tokiu atveju svarbu daryti pertraukas kas valandą ar dvi, sumažinti garsumą iki minimalaus komfortiško lygio ir pasirinkti tinkamas ausines – pageidautina uždaras ar su triukšmo slopinimo funkcija.

Saugus muzikos klausymasis per dieną gali siekti 2–3 valandas, jei laikomasi švelnaus garso lygio ir daromos reguliarios pertraukos. Tačiau kuo garsesnė muzika – tuo trumpesnis saugus klausymosi laikas. Garso lygis virš 85 decibelų (dB) laikomas rizikingu, o daugelis telefonų ir muzikos grotuvų pasiekia net 100–110 dB, ypač naudojant ausines.

Kas nutinka, kai peržengiamos ribos?

Per ilgas ir per garsus muzikos klausymasis daro įtaką vidinės ausies plaukelių ląstelėms, kurios yra atsakingos už garsų pavertimą elektriniais signalais. Šios ląstelės yra itin jautrios, ir jei jos pažeidžiamos, jos neatsinaujina. Dėl to gali prasidėti lėtas, bet negrįžtamas klausos silpnėjimas.

Ankstyvieji ženklai, kad klausymosi įpročiai yra žalingi, gali būti šie - spengimas ausyse po muzikos seanso, laikinas garso slopinimas, sunkumas suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje. Jei tokie simptomai kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytoją ir nedelsti keisti savo įpročių.

Ypač rizikuoja vaikai ir paaugliai, jų ausų struktūra dar formuojasi, todėl jautrumas garsui didesnis. Be to, jauni žmonės dažnai nesuvokia ilgalaikių pasekmių, todėl klausosi muzikos dideliu garsumu valandų valandas, dažnai net miegodami su ausinėmis.

Kaip klausytis muzikos sveikai?

Norint mėgautis muzika saugiai ir be žalingų pasekmių, svarbu laikytis keleto paprastų, bet veiksmingų taisyklių:

1. Reguliuokite garsą – jei muzika sklinda iš ausinių taip garsiai, kad ją girdi aplinkiniai, vadinasi, garsas per stiprus.
2. Naudokite kokybiškas ausines – geriausia rinktis ausines, kurios gerai izoliuoja aplinkos garsus, kad nereikėtų kelti garso.
3. Darykite pertraukas – net ir klausantis muzikos žemu garsumu, kas valandą padarykite bent 5–10 min. tylos pauzę.
4. Stebėkite savo pojūčius – jei jaučiate nuovargį, spengimą ar nemalonius pojūčius ausyse, tai signalas sustoti.
5. Rinkitės muziką atsakingai – aukštų dažnių, agresyvi muzika labiau vargina ausis nei rami, lėta melodija.

Kiek valandų per dieną?

Bendras atsakymas būtų iki 2 valandų per dieną klausytis muzikos yra pakankamai saugu, jei laikomasi vidutinio garsumo ir daromos pertraukos. 

Ilgesnis klausymasis taip pat įmanomas, bet svarbiausia – ne garsumas, o įpročių kokybė. Muzika yra ne priešas. Ji gydo, ramina, motyvuoja. Tačiau kaip ir su bet kuo gyvenime, per daug gali pakenkti. 

Todėl tikroji išmintis slypi balanse - klausykimės muzikos su meile ir pagarba ne tik garsui, bet ir savo klausai.