5 įspūdingiausi Kijevo motogamykloje gimę motociklai, visiems laikams pakeitę istoriją

Apie penkis klasikinius Kijevo motociklų gamyklos motociklus, kurie šiandien yra tapę kolekcionavimo objektu, skaitykite šiame straipsnyje.

Griežtai kalbant, techniniu požiūriu KMG ne gamino kažką ypatingo. Tai buvo tvirti, patikimi motociklai, kuriems išskirtinumo suteikė šiandien jau reti 0,75 l ir 0,65 l darbinio tūrio varikliai.

Opozitiniai varikliai su horizontaliai išdėstytais cilindrais, dirbančiais vienas prieš kitą, pasižymėjo gera trauka nuo žemų apsukų ir savitu darbo garsu.

Antrojoje XX a. pusėje KMG sukūrė nemažai įdomių modelių, tarp jų:

• nedidelėmis serijomis gamintus karinius MV kelių kartų;
• civilinius modelius su varomuoju lopšio (vežimėlio) ratu (3×2 schema);
• išskirtinius eskortinius motociklus valstybinių kortežų palydai;
• sportinius motociklus žiedinėms lenktynėms ir motokrosui.

Tačiau gerą vardą ir plačią gerbėjų auditoriją gamykla pelnė pirmiausia dėl masinės, serijinės produkcijos.

Kijevo motociklų gamykla sukūrė visą garsių motociklų „Dnepr“ liniją, tapusią ištisos epochos simboliu. Istoriškai reikšmingiausiais laikomi modeliai M-72, K-750, K-650, MT-9 ir MT-10-36 – būtent jie nulėmė sunkiųjų utilitarinių motociklų raidą.

Šie modeliai tapo kultiniais tarp kolekcionierių ir retro technikos entuziastų. Toliau – penketukas įdomiausių KMG „Dnepr“ modelių.

1. M-72 (1951–1960 m.)

Tai pirmasis sunkios klasės motociklas, kurį KMG pradėjo gaminti perkėlus gamybą iš Gorkio miesto. Kaip ir visi kiti masiniai Kijevo gamyklos modeliai, jis turėjo šoninį vežimėlį. Konstrukciškai tai buvo vokiškojo „BMW R71“ kopija, pritaikyta sovietinėms eksploatavimo sąlygoms.

Sėkmingas modelis, kurio pagrindinis privalumas buvo technologinis paprastumas ir pritaikymas masinei gamybai. Didžiąją gamybos laikotarpio dalį (iki 1955 m.) M-72 nepasirodydavo laisvoje rinkoje – jis buvo naudojamas kaip tarnybinis ir karinis transportas.

2. K-750 (1958–1968 m.)

Legendinis „kasikas“, apie kurį svajoja išrankiausi „Dnepr“ gerbėjai. Tai pirmasis sunkios klasės motociklas, masiškai patekęs į paprastų žmonių rankas. Nors nuo pirmtako jis skyrėsi ne esminiais elementais, šie pokyčiai buvo gana reikšmingi eksploatacijai.

Žmonės šį modelį vertino dėl paprastumo, patikimumo ir nereiklumo. „K-750“ variklis – 746 cm³ darbinio tūrio opozitinis agregatas, išvystantis 26 AG – dešimtmečiams tapo vartotojiškų savybių etalonu.

Be laisvos prekybos, šis motociklas plačiai naudotas civilinėse tarnybose ir kariuomenėje. Šiandien tai – vienas geidžiamiausių modelių tarp kolekcionierių.

3. K-650 MT-8 „Dnepr“ (1968–1971 m.)

Pirmasis modelis, gavęs nuosavinį pavadinimą „Dnepr“, ir kartu pirmasis, aprūpintas naujos kartos viršutinių vožtuvų (OHV) varikliu.

650 cm³ darbinio tūrio variklis iš pradžių išvystė 27 AG (esant 5000–5200 aps./min.) ir 4,7 kgf·m sukimo momentą. Vėlesniuose modeliuose jo galia padidinta iki 32 AG, o kai kuriais atvejais – ir iki 36 AG. K-650 nuo pirmtakų skyrėsi modernesniu dizainu ir patobulinta ergonomika.

4. MT-9 (1971–1974 m.)

Šio modelio 650 cm³ variklis jau išvystė 32 AG (esant 5000–5200 aps./min.), buvo patobulinta pakaba ir stabdžių sistema, atsirado stovėjimo stabdys. Transmisijoje įdiegta atbulinė pavara ir pusiau automatinis sankabos įjungimas bei išjungimas.

Be to, šiame modelyje Kijevo gamykla pirmą kartą pradėjo montuoti posūkių signalus. MT-9 „Dnepr“ tapo itin populiarus tarp civilinių vartotojų, ypač kaimo vietovėse. Būtent jis tapo naujos modelių serijos – MT-10, MT-10-36, MT-11 ir kitų – pradžia.

5. MT-12 (1978–1986 m.)

Modelis, apie kurį anksčiau eiliniai pirkėjai net negalėjo svajoti – dauguma net nežinojo apie jo egzistavimą. Karo reikmėms skirtas MV-750 motociklas buvo pervadintas į MT-12, perdažytas civilinėmis spalvomis ir pradėtas pardavinėti visiems norintiems.

Pagrindinis jo išskirtinumas – du varomieji ratai: papildomas varomas lopšio ratas smarkiai pagerino pravažumą bekele. Su 3×2 transmisija derintas senos konstrukcijos 750 cm³ darbinio tūrio apatinio skirstymo veleno (SV) variklis. Nors 26 AG galia buvo mažesnė už tuo metu naudotų 650 cm³ (32–36 AG) agregatų, senasis variklis geriau „traukė nuo apačios“ ir buvo nepalyginamai patikimesnis.

Šie modeliai ne tik formavo sovietinio motociklų pramonės veidą, bet ir tapo svarbia Ukrainos techninio paveldo dalimi. Šiandien jie labai vertinami kolekcionierių, o bet kuriame retro technikos festivalyje ar motoentuziaztų susibūrime sulaukia ypatingo dėmesio.