Europos automobilių pramonė ant bedugnės krašto, jau prasidėjo ir gamyklų uždarymai, situacija kritinė

Kiekviena jų suteikia darbą maždaug 10 tūkst. žmonių, o vienos uždarymas kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų. Šis scenarijus atspindi vis gilėjantį sektoriaus nuosmukį. Automobilių gamyba Europoje nuo rekordinio 2005 metų lygio, kai buvo parduota 15,6 mln. naujų automobilių, sumažėjo iki vos 10,6 mln. vienetų per 2023 metus. Net po pandemijos rinkai nepavyko grįžti į ankstesnį augimo tempą.

Ekspertai skaičiuoja, kad šiandien Europos gamyklos dirba tik apie 55 proc. pajėgumu, o kai kur šis rodiklis dar mažesnis. Blogiausia padėtis yra pas koncerną „Stellantis“, kurio gamyklos veikia tik 45 proc. pajėgumu. Tokie rezultatai kelia nerimą, nes rodo, kad daugelis įmonių tiesiog nebeturi kam gaminti.

Kai kurios uždarymo bangos jau prasidėjo, tai buvo užverta „Stellantis“ gamykla Lutone (Anglijoje), „Renault“ gamykla Flinse (Prancūzijoje), kur kadaise gamintas modelis „Clio“, ir „Audi“ gamykla Briuselyje, kur surinkinėtas „Q8 e-tron“.

Didžiausias iššūkis yra politinis. Europoje sprendimai dėl gamyklų uždarymo priimami sunkiai, nes profesinės sąjungos dažnai dalyvauja koncernų valdybose, todėl gamyklos išlaikomos net tada, kai jos nebeuždirba.

Kinijos gamintojai gali tapti netikėtu gelbėjimosi ratu

Paradoksalu, tačiau vienintelis realus būdas išlaikyti darbo vietas Europoje gali būti kinų investicijos į vietinę gamybą. Analitikai teigia, kad iki 2028 metų apie 6 proc. naujų automobilių, parduodamų Europoje, bus pagaminti Kinijos markių gamyklose čia pat Europoje, tai maždaug 860 tūkst. transporto priemonių per metus.

Kinų milžinas BYD jau stato dvi naujas gamyklas, Turkijoje ir Vengrijoje, o trečios statybų vieta greičiausiai bus pasirinkta Ispanijoje. Šie du nauji fabrikai galės kartu pagaminti iki 340 tūkst. automobilių per metus, o Kinijos koncernas „Chery“ perėmė buvusią „Nissan“ gamyklą Barselonoje, kur ketina atgaivinti seną vietinį prekių ženklą „Ebro“. 

Dar viena įdomi tendencija yra bendradarbiavimas su Europos gamintojais. Kinijos gamintojai „Xpeng“ ir „GAC“ jau gamina automobilius garsioje „Magna International“ gamykloje Austrijoje, kur taip pat surenkami tokie europietiški modeliai kaip „BMW Z4“ ar „Mercedes G-Class“. Visi šie nauji modeliai, tai elektriniai, o jų gamybą skatina valstybės remiamos programos Kinijoje.

Rinka apsivertė, tai Kinija užima vietą Europoje

Šiandien situacija primena 9-ojo dešimtmečio pabaigą, kai Europos gamintojai, norėdami veikti Kinijoje, privalėjo bendradarbiauti su vietiniais koncernais. Dabar vaidmenys apsikeitė, tai Europa pritraukia kinus, kad išlaikytų darbo vietas.

Vis dėlto ekonomistai įspėja, kad toks scenarijus gali kainuoti brangiai. Kiekvienos gamyklos uždarymas reikštų tūkstančius bedarbių, milijardinius nuostolius ir pramonės silpnėjimą.

Europos automobilių pramonė kryžkelėje

Automobilių gamyba Europoje išgyvena vieną sunkiausių laikotarpių per kelis dešimtmečius. Jei niekas nepasikeis, uždarymų banga gali paliesti ne tik gamyklas, bet ir tiekėjus, nuo padangų iki stiklų gamintojų.

Ekspertai pabrėžia, kad būtina greita pertvarka, investicijos į elektromobilumo technologijas ir naujų rinkų paieška, nes priešingu atveju senasis žemynas rizikuoja prarasti savo šimtmečiais kurtą automobilių pramonės dominavimą. Vienas dalykas aiškus, tai kinų ekspansija Europoje jau prasidėjo, o klausimas, kiek gamyklų išliks vietinėse rankose, lieka atviras.