Galvojote, kad Lietuvoje labai brangu? Vairuotojai Latvijoje pasiutę, net lietuviai moka gerokai mažiau

Tokia situacija verčia vairuotojus permąstyti, ar automobilio nuosavybė vis dar yra ekonomiškai pagrįsta, ar verta rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, automobilių nuomą ar pilno aptarnavimo lizingą. Rygos centras ir ypač Senamiestis tapo itin brangiomis vietomis vairuotojams. 

Įkainiai už valandą stovėjimo čia smarkiai viršija regiono vidurkį ir iš esmės priartėja prie sumos, kurią vairuotojai sumokėtų už stovėjimą Vilniuje ir Taline kartu sudėjus. Tai rodo, kad miesto valdžia sąmoningai renkasi aukštą kainų politiką, siekdama reguliuoti transporto srautus ir mažinti spūstis.

Augančios išlaidos automobilių savininkams lemia ir platesnius pokyčius visuomenėje. Automobilis vis dažniau suvokiamas ne kaip būtinybė, o kaip pasirenkama paslauga. Tą patvirtina ir tai, kad žmonės aktyviau domisi alternatyvomis, kurios užtikrina fiksuotas ir skaidrias išlaidas už transporto naudojimą.

Rygos stovėjimo kainos

Stovėjimo kainos Latvijos sostinėje šiandien laikomos vienomis aukščiausių regione. Rygos senamiestyje (Vecrigoje) pirmoji valanda kainuoja 5 eurus, o kiekviena kita jau 8 eurus. Vadinasi, už visą darbo dieną vairuotojas privalo sumokėti net 61 eurą.

Palyginimui, Talino senamiestyje tokia pati diena kainuotų 48 eurus, o Vilniuje 28 eurus. Tai reiškia, kad Rygoje vienos dienos stovėjimo kaina praktiškai prilygsta Talino ir Vilniaus kainoms kartu sudėjus. Tokia politika akivaizdžiai orientuota į automobilių srautų mažinimą miesto centre.

Tendencijos kaimyninėse sostinėse

Vilniuje stovėjimo kaina priklauso nuo zonos. Brangiausia yra mėlynoji zona, kur pirmoji valanda kainuoja 3,50 euro, o nuo antros valandos 4 eurus. Ši zona išskirtinė tuo, kad mokestis taikomas visą parą, priešingai nei kitose miesto dalyse, kur naktį stovėti galima nemokamai. Pažeidus taisykles, maksimalus baudos dydis šioje zonoje siekia net 96 eurus.

Taline situacija kiek kitokia. Čia minimalus baudos dydis už stovėjimo taisyklių nesilaikymą yra 40 eurų, o jis gali padvigubėti priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Tačiau net ir esant tokiems tarifams, dienos stovėjimas išlieka pigesnis nei Rygoje.

Rygoje baudos dažniausiai siekia iki 70 eurų, nors už rimtesnius pažeidimus gali būti skiriamos ir didesnės sumos. Vis dėlto skirtingai nei Taline, Rygos senamiestyje nuo vidurnakčio iki šeštos ryto stovėjimas yra nemokamas.

Augančių išlaidų poveikis vairuotojams

Automobilių išlaikymas miestuose tampa vis brangesnis. Stovėjimo mokestis, tai tik viena iš daugeliui vairuotojų tenkančių išlaidų. Pridėjus techninės priežiūros, padangų, draudimo ir kuro kainas, automobilis neretai tampa prabangos preke.

Pasak rinkos ekspertų, tai keičia visuomenės įpročius. Vis daugiau žmonių nebenori prisiimti visų su automobilio nuosavybe susijusių kaštų ir ieško alternatyvų. Vienas tokių sprendimų, pilno aptarnavimo lizingas ar automobilių nuoma, kur aiškiai nustatytos mėnesinės įmokos apima visas reikalingas paslaugas.

Tendencijos regione

Rygos pavyzdys aiškiai parodo, kad miesto valdžia renkasi kainų politiką kaip transporto srautų reguliavimo priemonę. Aukšti stovėjimo mokesčiai verčia vairuotojus atsisakyti kasdienio važiavimo į centrą ir ieškoti alternatyvių keliavimo būdų.

Palyginimas su Vilniumi ir Talinu atskleidžia, kad visose Baltijos šalių sostinėse matoma ta pati tendencija, tai stovėjimo vietų kaina sparčiai auga, o už pažeidimus skiriamos baudos tampa vis griežtesnės. Tai reiškia, kad automobilio nuosavybė pamažu praranda savo patrauklumą, o ateityje miesto gyventojai gali vis dažniau rinktis lizingą, nuomą ar viešąjį transportą.