Hibridai visiškai užkariavo Lietuvą: vairuotojai masiškai atsisako dyzelinių automobilių, štai kodėl

Hibridinė pavara – pats populiariausias pasirinkimas tarp naujų automobilių pirkėjų, rodo „Autoplius barometro“ duomenys. 2024 m. beveik pusė – 48,8 proc. – savininkų panoro važiuoti vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, kuriems ratus sukti padeda elektros motorai. 2025 m. pirmoje pusėje šis rodiklis toliau kilo: hibridinius automobilius pirmą ketvirtį rinkosi 56,9 proc. vairuotojų, antrą ketvirtį – 54,5 proc., t. y. daugiau nei pusė.

Rinkoje didelį pardavimą demonstravo kaip tarnybiniai automobiliai populiarūs „Toyota Corolla“ ir „Škoda Octavia“ modeliai, tačiau asmeninėms reikmėms žmonės dažniausiai pirko krosoverius. Tarp populiariausių – C segmento žaidėjai „Toyota RAV4“, „Kia Sportage“, „Volkswagen Tiguan“. Visi jie turi pažangias hibridines jėgaines.

Žvelgiant į segmentą plačiau, per kelerius pastaruosius metus gamintojai, pristatę naujos kartos modelius, visus juos aprūpino hibridinėmis pavaromis: „Renault Austral“, „Peugeot 3008“, „Honda CR-V“, „Ford Kuga“ – visi dabar parduodamos kartos modeliai galimi ir kaip hibridai. Be elektros variklio sistemoje liko tik „Mazda CX-5“, o „Škoda Karoq“ taip pat neturi hibrido pasirinkimo.

„Neverta ginčytis, kad hibridai tapo norma. Bet tai aiškinant reikėtų atsižvelgti ne tik į vartotojų norus ir poreikius, bet ir griežtėjančius taršos normatyvus, dėl to gamintojai buvo priversti ieškoti alternatyvų. Tikrasis hibridas, kuris turi galimybę tam tikrą nuotolį važiuoti elektros energija, išsprendė šį klausimą, o kai jėgainės jau atitiko ir vartotojų poreikius, jie pradėjo balsuoti savo pinigais“, – paaiškina laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.

Kuo skiriasi hibridai?

Gamintojai leidžia vairuotojams rinktis, kas bus po automobilio priekiniu gaubtu. Tiesa, kai kurie – ribotai: „Toyota“ viena pirmųjų pradėjo tobulinti hibridinę pavarą, todėl dabar iš esmės siūlo būtent tokias – „RAV4“ galimas tik kaip įprastas arba įkraunamas hibridas. „Volkswagen“ gamintojai „Tiguan“ modelyje siūlo arba benzininius (su daline hibridine technologija) ar dyzelinius vidaus degimo variklius, arba įkraunamą hibridą su didele baterija.

O „Kia“ – visas pavaros rūšis: dyzelinį motorą, benzininį keleto galios lygių agregatą, tikrąjį hibridą (po atnaujinimo pasiekiantį 239 AG) ir iš tinklo įkraunamą hibridą, kurio 13,8 kWh baterija mieste vien elektra „Sportage“ modeliu leidžia įveikti daugiau kaip 80 km. Pardavimo statistika rodo, kad būtent benzinas, suderintas su elektra, tapo populiariausiu pasirinkimu.

„Hibridai iš tiesų dabar pakankamai efektyvūs – gamintojai gerai susinchronizavo vidaus degimo variklius su elektros motorais ir optimizavo degalų sąnaudas, suteikdami automobiliams plastiškesnę, tolygesnę dinamiką. Benzininiai varikliai dėl griežtų emisijų standartų nebegali būti tokie energingi kaip anksčiau. Galbūt tai, kas gali šiek tiek nuvilti hibridinėje pavaroje, – su greičiu rezonuojantis benzininio variklio garsas. Pradedi važiuoti tyliai, švelniai, o vėliau, kai įsijungia vidaus degimo motoras, jis ima garsiai burgzti“, – aiškina V. Kudarauskas.

Neretu atveju vidaus degimo varikliai hibridiniuose modeliuose dirba garsiau nei įprasti benzininiai motorai, nes jiems tenka ne tik sukti ratus, bet ir įkrauti įsibėgėjimo metu energiją išeikvojusią bateriją. Tokie gamintojai, kaip „Toyota“, „Honda“ ar net „Ford“, savo hibridiniuose modeliuose naudoja senesnės kartos, garsiau veikiančius atmosferinius variklius, juos poruoja su bepakopėmis transmisijomis (CVT), kurios iš variklio gali pareikalauti daugiau sūkių. Šių sistemų efektyvumas išlieka geras, tačiau jos skleidžia daugiau garso.

Savo ruožtu „Kia Sportage“ modelyje korėjiečiai modernų, tyliau veikiantį turbininį 1,6 litro variklį derina su įprasta 6 pavarų automatine transmisija, todėl didelio važiavimo pojūčio skirtumo tarp įprasto benzininio ir hibridinio modelio nėra – skiriasi tik degalų sąnaudos. Jei 180 AG pasiekiantis benzininis modelis 100 km sunaudoja 7,4 l benzino, tai 239 AG pasiekiantis hibridinis automobilis – 5,5 l. Tai netgi lenkia hibridinio „Toyota RAV4“ deklaruojamas 5,8 l/100 km sąnaudas.

Įkraunamam hibridui reikėtų pigios elektros

Iš tinklo įkraunami hibridai dažniausiai komplektuojami su moderniais turbininiais varikliais ir įprastomis pavarų dėžėmis. „Volkswagen“ savo įkraunamuose hibriduose naudoja 1,5 l turbininius motorus, suporuotus su 6 bėgių automatinėmis DSG transmisijomis. „Kia Sportage“ įkraunamo hibrido pavaros sistema iš esmės tokia pati kaip įprasto hibrido, tačiau turi galingesnį elektros motorą, kurį maitina iš tinklo įkraunama 13,8 kWh baterija.

„Dabar labai išpopuliarėjo įkraunami hibridai, tačiau jie skirti ne visiems – jie veikia optimaliai tik tada, kai atitinkamos sąlygos. Tai reiškia, kad juos reikia nuolat įkrauti ir dažnai važiuoti elektra. Viešose įkrovimo stotelėse jų įkrovimas nėra racionalus finansiniu požiūriu – reikia turėti pigios elektros. Kitu atveju įkraunamas hibridas dėl didesnės kainos paprasčiausiai neatsipirks“, – komentuoja V. Kudarauskas.

Iš tiesų, įkraunami hibridai sunaudoja šiek tiek daugiau energijos dėl transmisijos nuostolių nei grynieji elektromobiliai, todėl, kad jais važinėti apsimokėtų, reikia užsitikrinti nebrangų elektros tiekimą ir rekomenduojama turėti nuosavą įkrovimo stotelę. Be to, automobiliai su šia technologija paprastai yra brangesni.

Žvelgiant į bazinių modelių kainas, benzininis „Tiguan“ kainuoja nuo 34 tūkst. eurų, o įkraunamas hibridas – nuo beveik 39 tūkst. „Kia Sportage“ kainų skirtumas kiek mažesnis: įprastas hibridas kainuoja nuo 34 tūkst. eurų, o įkraunamas – nuo 37 tūkst. eurų. Didžiausias kainos skirtumas – „Toyota RAV4“ modelyje: hibridas kainuoja nuo 40 600 eurų, o įkraunamas hibridas – nuo 49 600 eurų.