Kiek vandens reikia jūsų automobiliui? Automobilių gamyklos varžosi, kas sutaupys daugiau vandens

Vis daugiau gamintojų diegia vandens taupymo ir pakartotinio panaudojimo sprendimus, kurių nauda neapsiriboja vien mažesniu poveikiu aplinkai – jie tiesiogiai atsiliepia ir pirkėjams, atverdami naujas tvarumo galimybes. Ar galima automobilį rinktis ne tik pagal kainą ir technines charakteristikas, bet ir pagal jo gamybos tvarumą?

Automobilių apžvalgininkas Vytenis Kudarauskas pastebi, kad pirkėjų, kurie domisi gamintojų ekologine veikla ir rinkdamiesi naują automobilį ją įtraukia kaip vertinimo kriterijų, vis dar nėra daug. Vis dėlto tai itin aktualu patiems gamintojams – jiems reikia atitikti ekologinius normatyvus, didinti atsinaujinančios energijos naudojimą, perdirbti bei pakartotinai panaudoti medžiagas ir pan.

„Ir tai nereiškia, kad vartotojas, kuriam tai neaktualu, nejaučia tokių sprendimų įtakos galutiniame produkte. Viena vertus, tokie pokyčiai reikalauja didelių investicijų, bet ilgainiui leidžia sutaupyti, sumažinti gamybos kaštus, tapti mažiau priklausomiems nuo išorinių energijos šaltinių“, – aiškina žurnalistas.

Ekologinių sprendimų įtaką gali pajusti ir vairuotojai Lietuvoje. Pavyzdžiui, Čekijoje, Nošovicų miestelyje, veikianti „Hyundai Motor Manufacturing Czech“ (HMMC) gamykla, kurioje surenkama dauguma į Baltijos šalis atkeliaujančių populiarių kompaktinių krosoverių „Tucson“, jau pasiekė 100 proc. atsinaujinančios elektros energijos vartojimo lygį – tai pirmasis toks Pietų Korėjos gamintojo objektas visame pasaulyje.

Pasak V. Kudarausko, gamintojai neretai įrengia saulės elektrines ant didžiulių gamyklų stogų. Kai kurios įmonės pačios pasistato ir vėjo jėgaines – taip ne tik sumažina gamybos metu išskiriamo anglies dvideginio kiekį, bet ir užsitikrina stabilią energijos kainą.

„Jei elektra gaminama naudojant dujas, anglį ar kitą iškastinį kurą, jos kaina priklauso nuo žaliavos, tad jai brangstant, didėja ir gamybos sąnaudos, o kartu brangsta galutinis produktas. Taigi, užtikrindami savarankišką energijos gamybą ar perdirbdami medžiagas, gamintojai gauna net kelias naudas – optimizuoja gamybos kaštus, mažina anglies dvideginio emisijas, tampa labiau nepriklausomi. O galiausiai laimi ir pirkėjas, nes gali įsigyti automobilį už konkurencingesnę kainą“, – pabrėžia apžvalgininkas.

Vanduo – brangus turtas

Nors daugiausia dėmesio automobilių gamyklose sulaukia energetikos pokyčiai, vis svarbesniu rodikliu tampa ir vandens vartojimo efektyvumas. Kontekstas globalus: Jungtinių Tautų Pasaulinėje vandens raidos ataskaitoje 2024 m. pažymima auganti vandens stygiaus rizika ir poreikis geresniam vandens valdymui – pramonė čia ne išimtis.

Štai ir korėjiečių inovacijos Čekijoje neapsiribojo vien energetika. „Hyundai“ gamyklos dažymo ceche pritaikyta vandens pernaudojimo sistema kasmet leidžia sutaupyti apie 17,28 mln. litrų vandens ir sumažinti išlaidas maždaug 91 000 eurų. Tokie sprendimai, anot gamintojo, turi apčiuopiamą poveikį aplinkai – mažina užteršto vandens išleidimą į gamtą ir tausoja išteklius.

Per penkiolika metų šioje gamykloje pagaminta daugiau kaip 4 mln. automobilių, iš kurių per 70 proc. sudaro „Tucson“. Tad šiuos modelius pasirinkę Lietuvos vairuotojai gali pagrįstai didžiuotis prisidedantys prie tvaresnių Europos pramonės procesų.

Vandens taupymo iniciatyvos sparčiai plinta visame žemyne. Pavyzdžiui, BMW koncerno gamykloje Leipcige, Vokietijoje, jau kelerius metus veikia uždaro ciklo vandens panaudojimo sistema, leidžianti sumažinti suvartojimą iki 40 proc., palyginti su tradicine gamyba.

„Toyota“ gamykloje Burnastone, Jungtinėje Karalystėje, nuotekų valymo ir perdirbimo technologijos padeda kasmet sutaupyti per 75 mln. litrų vandens. Tuo tarpu „Volkswagen“ gamykla Volfsburge nuo 2010 m. įgyvendina programą „Think Blue. Factory“, apimančią vandens taupymą, nuotekų recirkuliaciją ir pažangias filtravimo sistemas – per daugiau nei dešimtmetį vandens suvartojimas čia sumažintas daugiau kaip ketvirtadaliu.

Šie pavyzdžiai rodo, kad automobilių gamintojai į vandens tausojimą žiūri itin rimtai. Be to, dabartinės technologijos leidžia tai daryti efektyviai.

Vertingas kriterijus

Atsakingas vandens naudojimas automobilių gamyboje vis dažniau tampa matomu rodikliu: daugelis gamintojų viešina gamyklų ataskaitas ir dalijasi tvarumo duomenimis su partneriais bei klientais. Todėl ekologiniai rodikliai vis lengviau prieinami visiems, kuriems jie svarbūs.

Baltijos regiono valstybių politiniuose kuluaruose vis dažniau skamba siūlymai įtraukti įdiegtos tvarios gamybos vertinimus į viešųjų pirkimų įstatymus, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos automobilius, šalia kainos, techninių parametrų bei CO₂ emisijos reikalautų ir papildomų ekologiškumo kriterijų. Tokia praktika leistų pirkėjams žinoti, kiek vandens buvo sutaupyta, kiek sumažintas gamybos poveikis aplinkai, ir prisidėti prie tvaresnės transporto ateities.

„Tokia praktika, kai skaičiuojamas ir vertinamas bendras poveikis aplinkai, įskaitant gamybą, apskritai turėtų tapti nauju standartu, ne tik kalbant apie viešuosius pirkimus. Juk ekologiškumas yra naujoji norma – ir jei kalbame apie būtinybę visapusiškai mažinti neigiamą poveikį aplinkai, reikia vertinti ne tik transporto priemonės eksploatacijos metu sukuriamą pėdsaką, bet ir tai, kokią ekologinę reikšmę ji palieka nuo gamybos iki perdirbamų medžiagų panaudojimo“, – pažymi V. Kudarauskas.

Anot jo, dažniausiai viešai matomas tik vienas rodiklis – anglies dvideginio emisija per nuvažiuotą kilometrą, tačiau tarša prasideda dar tada, kai automobilis dar nė nepradėjęs važiuoti.

„Todėl, jei yra galimybė suskaičiuoti ir pateikti tokius duomenis, tai turėtų būti vertinama. Juolab dabar, kai ekologijai skiriama vis daugiau dėmesio“, – apibendrina pašnekovas.