Kinijos smūgis Nyderlandams ir automobilių pramonei, kodėl „Nexperia“ sukėlė pasaulinę krizę?

Sprendimas, kurį priėmė Nyderlandų vyriausybė perėmusi „Nexperia“ kontrolę, buvo grindžiamas nacionalinio saugumo sumetimais, tačiau jo padariniai peržengė šalies ribas. Kinijos atsakas buvo žaibiškas – Pekinas uždraudė eksportuoti „Nexperia“ produkciją iš savo gamyklų, tuo pat metu sukeldamas nerimą viso pasaulio automobilių pramonėje.

Ši įtampa tarp Kinijos ir Vakarų akivaizdžiai išryškina, kaip jautriai pasaulinės tiekimo grandinės reaguoja į geopolitinius sprendimus. Kai komponentai, tokie kaip mikroschemos, tampa geopolitinių kovų įkaitais, pramonės veikla ima strigti iš karto.

Kodėl „Nexperia“ lustai tokie svarbūs automobiliams

Puslaidininkių trūkumas nėra naujiena, tačiau „Nexperia“ atvejis ypač skaudžiai smogė automobilių sektoriui. Šios įmonės lustai naudojami dešimtyse įvairių automobilio komponentų – nuo variklio valdymo iki stabdžių, oro pagalvių ar pavarų dėžės.

Tai nėra prabangos prekės ar papildomi aksesuarai. Be šių mikroschemų neįmanoma užtikrinti pagrindinių automobilio funkcijų, o jų trūkumas reiškia, kad surinkimo linijos sustoja, tiekėjų gamyba stringa, o galutiniai vartotojai lieka be automobilių.

„Nexperia“ padėtis tiekimo grandinėje – kritiškai svarbi. Vienos įmonės iškritimas iš šios grandinės reiškia domino efektą visoje pramonėje.

Automobilių milžinai jau skambina pavojaus varpais

Didžiausi pasauliniai automobilių gamintojai jaučia šios krizės poveikį ir nebeslepia nerimo. „Nissan“ veiklos vadovas Guillaume Cartier atvirai pripažino, kad situacija kelia didelį susirūpinimą. Pasak jo, net ir sukauptos atsargos leistų išgyventi tik iki lapkričio pirmosios savaitės.

Nors pandemijos laikotarpiu automobilių gamintojai pradėjo kaupti atsarginius komponentus ir pasiruošė nenumatytiems trikdžiams, dabartinė situacija parodė, kad priklausomybė nuo pasaulinių tiekimo grandinių ir toliau lieka itin didelė.

Tuo metu „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Kallenius tvirtina, kad koncernas trumpuoju laikotarpiu yra apsirūpinęs reikiamais lustais, tačiau aktyviai ieško alternatyvų. Jis pabrėžia, kad ši krizė išsiskiria tuo, jog jos priežastys ne ekonominės, o politinės. Todėl, jo manymu, ir sprendimas turi būti politinis.

Dar drastiškesnį sprendimą priėmė „Honda“ – gamyba jau sustabdyta vienoje iš gamyklų Meksikoje, o gamybos apimtys pradėtos koreguoti ir JAV bei Kanadoje. Tai signalizuoja, kad problema yra rimta, o jos poveikis jaučiamas ne tik Azijoje ar Europoje, bet ir Šiaurės Amerikoje.

Politinių sprendimų laukiama, bet laikas tirpsta

Ekspertų teigimu, greito techninio sprendimo šiai krizei paprasčiausiai nėra. Naujų tiekėjų paieška ir jų sertifikavimas užtrunka mėnesius, jei ne ilgiau. Tai reiškia, kad šiuo metu vienintelė reali išeitis – derybos su Kinija.

Konsultacijų bendrovės „Arthur D. Little“ partneris Klausas Schmitzas tvirtina, kad įmonės ir vyriausybės aktyviai derasi su Kinija, ypač JAV, bandydamos sušvelninti situaciją. Jo nuomone, tikrasis krizės mastas dar nėra iki galo suprastas, tačiau visos prielaidos rodo, kad padėtis yra kritinė.

Tokia situacija ne tik atskleidžia tiekimo grandinių trapumą, bet ir pabrėžia, kad net mažos detalės, kaip lustai, gali sukelti plataus masto pramoninį chaosą.

Automobilių gamyba taps brangesnė ir lėtesnė?

Net jei pavyktų rasti alternatyvių komponentų tiekėjų, tai reikštų didesnes sąnaudas gamintojams ir ilgesnius gamybos ciklus. Automobilių kainos galėtų kilti, o pristatymo terminai pailgėti.

Be to, ši krizė dar kartą patvirtina, kad pasaulio ekonomikos širdis – technologiniai komponentai – tampa vis labiau politizuoti.

Pekinas pasinaudojo „Nexperia“ korta kaip atsaku į Vakarų saugumo argumentus, pademonstruodamas, kad kontrolė gamybos grandinėse gali tapti strateginiu ginklu.

Kas toliau – signalas ilgalaikiams pokyčiams?

Dabartinė situacija rodo, kad šalys ir įmonės vis labiau bus priverstos diversifikuoti tiekimo šaltinius, investuoti į vietinę gamybą bei ieškoti politiškai neutralių partnerių.

Taip pat galima prognozuoti, kad Vakarų valstybės dar aktyviau svarstys apie strateginių sektorių lokalizavimą bei investicijų ribojimą į Kinijos technologijų rinką.

Vienas aišku – „Nexperia“ krizė yra ne tik technologinė, bet ir simbolinė. Ji primena, kad net mažiausi komponentai gali tapti didžiausio geopolitinio konflikto dalimi, o šiuolaikinė ekonomika yra jautresnė nei bet kada anksčiau.

Kol laukiama diplomatinių sprendimų, automobilių gamintojai priversti stabdyti gamybą, mažinti apimtis ir laukti, kada vėl galės įjungti pilną pavarą.